Mokslininkų prognozės nieko gero nežada: klimatas gali tapti per karštas didesnei daliai žuvų rūšių

Žuvims klimato kaita kelia kur kas didesnį pavojų, nei manyta anksčiau. Mokslininkai įrodė, kad neršiančios suaugusios žuvys ir žuvų embrionai yra kur kas jautresni šiltėjantiems vandenynams, o šis procesas neišvengiamai vyksta dėl klimato kaitos. Panašu, kad galime prarasti apie 60 proc. žuvų rūšių ir tai be jokios abejonės atsilieps maisto pramonei.

Pagal blogiausią scenarijų, jei pasaulinis atšilimas siektų 5 °C, iki 2100 m. net 60 proc. žuvų rūšių visame pasaulyje negalėtų prisitaikyti prie temperatūros savo geografiniame areale. Net jei žmonija įgyvendins Paryžiaus susitarime numatytą griežtą tikslą sulaikyti atšilimą iki 1,5 °C, 10 proc. žuvų vis tiek bus per karšta, rašo newscientist.com.

Anksčiau buvo manyta, kad tik 5 proc. žuvų rūšių sunkiai susidoros su 5 °C globaliniu atšilimu, tačiau tai buvo pagrįsta tik suaugusių žuvų analize.

„Galime sakyti, kad 1,5 °C nėra rojus, bus pokyčių. Tačiau tuos pokyčius galime apriboti, jei sugebėsime sustabdyti klimato kaitą. Žuvys yra labai svarbios žmonių mitybai, todėl šis tyrimas yra svarus argumentas saugoti mūsų ekosistemas ir natūralią aplinką“, – sako Hansas Oto Pörtneris iš Alfredo Vegenerio instituto Bremerhafene (Vokietija), priklausantis tyrimą atlikusiai komandai.

Tyrėjai išanalizavo esamą mokslinę literatūrą apie 694 gėlavandenių ir jūrinių žuvų rūšių atsparumą karščiui.

Ankstesnėse analizėse labai mažai dėmesio buvo skiriama gyvenimo etapams, tačiau komanda atsižvelgė į skirtumus tarp neršiančių ir ne neršiančių suaugusių žuvų, lervų ir embrionų. Nustatyta, kad neršiančios lervutės ir embrionai ištveria daug mažesnį skirtumą tarp minimalios ir maksimalios temperatūros (atitinkamai vidutiniškai 7,2 °C ir 8,4 °C) nei suaugę gyvūnai, kurių temperatūra svyruoja nuo 27,5 °C.

„Tai padeda atskleisti gyvenimo etapą, kuris iki šiol buvo labai ignoruojamas“, – sako M. Pörtneris.

Didesnis embrionų ir reprodukcinio amžiaus suaugusių žuvų pažeidžiamumas yra „rimta priežastis nerimauti“, – žurnale „Science“ paskelbtame komentare teigė Dženifer Sunday iš Makgilio universiteto Monrealyje (Kanada).

Pagrindinė priežastis, dėl kurios neršiančios žuvys mažiau toleruoja šiltėjančius vandenynus, yra ta, kad joms reikia daugiau deguonies, o deguonis geriau tirpsta šaltesniuose vandenyse ir mažiau šiltesniuose. Vėsesni vandenys naudingi embrionams ir kitais atžvilgiais.

Deja, manoma, kad jūros šils per greitai, kad būtų galima evoliuciškai prisitaikyti. Nors žuvys gali persikelti į vėsesnius regionus, tinkamų naujų neršto vietų ne visada yra. „Verta pasistengti, kad klimato kaitos įtaka būtų kuo mažesnė“, – sako M. Pörtneris.