Lašišiukai, šlakiukai, iki legalaus dydžio ūgtelėję upėtakiai, kūjagalviai, rainės – visas šias žuvis bridkelnėmis ir graibštais apsiginklavę vyrai traukė iš balomis virtusio kanalo ir leido į pagrindinę upės srovę.
Deja, užtvankos griūtį išgyveno ne visos žuvys – nemažai jų gelbėtojų graibštuose atsidūrė jau būdamos negyvos. Visgi Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas portalui KABLYS.lt teigė, kad žala gamtai padaryta ne tokia ir didelė, kaip atrodė iš pradžių.
„Taip, kritusių žuvelių yra, tačiau tikrai ne katastrofiški kiekiai. Visgi pagrindinė lašišų ir šlakių rituolių masė laikėsi pagrindinėje Vilnelės vagoje, tad užtvankos griūtis jiems didelės įtakos neturėjo”, - kalbėjo V. Graičiūnas.
Tiesa, nežinia kaip bus su rudenį vykusio lašišų neršto lizdais, kuriuose vis dar bręsta apvaisinti karališkųjų žuvų ikrai. Sugriuvus užtvankai vanduo gana smarkiai nuseko ir dalis lizdų vos apsemti.
„Jei dabar pradėtų šalti ir plaukti ledai, dalis tų lizdų būtų paprasčiausiai nubraukta ir sunaikinta. Gerai, kad dėl gamtos sąlygų bendras vandens lygis išlieka pakankamai aukštas. Visgi šiųmetinis nerštas buvo labai geras, atplaukė itin daug žuvų, tad galutinis rezultatas nebus itin prastas bet kokiu atveju”, - teigė šalies aplinkosaugininkų vadovas.
Beje, begelbėjant karališkųjų žuvų jauniklius į tinklą papuolė ir gana graži, apie pusantro kilogramo sverianti lydeka, dėl kurios tuoj pat kilo nemažos diskusijos. Vieni sakė, kad ją taip pat reikėtų paleisti į Vilnelę. Kiti tvirtino, kad tokių plėšrūnų lašišinėje upėje būti neturėtų. Galiausiai įsikišus V. Graičiūnui buvo nuspręsta lydekos nepaleisti.
„Jei jau nusprendėme iš Vilnelės daryti lašišinę ir šlakinę upę, tai gal tiek to ta lydeka. Geriau išsaugosime tuos lašišinių žuvų jauniklius, kuriuos ji suėstų”, - paaiškino jis.