Užtvankos, pasak projekto vadovės, LGF aplinkosaugos ekspertės Karolinos Gurjazkaitės, ne tik užkerta žuvims migracijos kelius į nerštavietes, bet ir sutrikdo natūralią upės tėkmę, buveines, pakeičia rūšių bendrijas.
Mūsų šalyje yra apie 1,5 tūkst. užtvankų. Daugelis jų bešeimininkės, apleistos. Aplinkos ministerija laikosi pozicijos, kad ūkiniams tikslams nenaudojamos užtvankos ne tik daro žalą aplinkai, bet ir kelia pavojų žmonių saugumui, turtui, todėl turėtų būti išmontuojamos. Užtvankų avarijų įvyksta kasmet.
Demontavus bešeimininkę, jau daug metų nenaudotą ir avarinės būklės Bražuolės užtvanką, pagerės upės ekologinė padėtis, atsivers nerštavietės migruojančioms žuvims. Bražuolėje yra retų gyvūnų rūšių, lašišinių žuvų nerštavietės. Ji teka išskirtinėje vietoje, kuri dėl savo unikalios buveinės priskirta ES saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“.
Siekiant atverti žuvų migracijos kelius, Europoje jau išardyta beveik 5 tūkst. užtvankų. Europos Komisijos neseniai paskelbta naujoji Biologinės įvairovės strategija numato demontuojant užtvankas atverti 25 tūkst. km laisvos upės ruožų.