Lietuvos gamtos fondas

Nuskambėjo žinia, kad Europos Komisija finansavo aplinkosaugines nevyriausybines organizacijas, kurios europiniais pinigais vykdė lobistinę veiklą prieš pačią Europos Sąjungą, pavyzdžiui, jos žemės ūkio politiką. Visgi, vėliau pranešta, kad skelbti duomenys netikslūs.

2023 metais prie Vingio parko Vilniuje turint prasidėti naujo „Akropolio“ statyboms, kiekvieną pavasarį toje teritorijoje migruojančioms varlėms gresia pavojus, perspėja gamtininkai.

Pasaulyje ir Lietuvoje populiarėjant „zero waste“ (liet. „gyvenimas be šiukšlių“) judėjimui, skatinančiam plastiko gaminių vartojimo mažinimą, vis dar pripažįstama, kad jo kasdien sunaudojame gerokai daugiau nei derėtų. Ypač kritikuojamas vienkartinių plastikinių gaminių naudojimas, kuris dažnai įva...

Pilkųjų ruonių populiacija Baltijos jūroje pradėjo sparčiai augti nuo 2000-ųjų metų. Kadangi šie smalsūs ir vandenyje itin vikrūs žinduoliai minta žuvimi, žvejai netruko pastebėti, kad dalis jų laimikio – be galvų arba apskritai likę tik kauleliai. Ruoniai taupo energiją, todėl žvejų tinklai jiems y...

Lietuvoje perkamiausia žuvis – lašiša. Jei prieš kelis dešimtmečius lašiša buvo išskirtinių švenčių patiekalas, prabangos prekė, šiandien jos kaina ir platus pasirinkimas leidžia šia žuvimi papildyti kasdienį maisto racioną. Šį pirkėjams palankų pokytį lėmė intensyvus lašišos auginimas, ypač Norvegi...

Bražuolės užtvanka Neries regioniniame parke – pirmoji šalyje gamtosaugos tikslais demontuota užtvanka. Ji išardyta gamtiniu požiūriu svarbios upės laisvai tėkmei atkurti. Šiuo projektu, kurį įgyvendina Lietuvos gamtos fondas (LGF), siekiama paskatinti šalyje atkurti upių ekologinę būklę ir tęsti ki...

Nuo birželio 1 dienos „Rimi Baltic“ nebepirks į nykstančiųjų sąrašą patenkančios žuvies ir jūros gėrybių. Stabdydama jų pirkimą, „Rimi Lietuva“ vadovaujasi Lietuvos gamtos fondo parengtu gidu „Nyksta žuvys“. Jame pateikiamas sąrašas žuvų ir jūros gėrybių, kurioms gresia išnykimas, nes jų pagaunama k...

Reaguodamos į tai, kad aplinkos ministras Kęstutis Mažeika priėmė su visuomene nederintas medžioklės taisyklių pataisas, įteisinusias medžioklę lankais, o po to viešai melavo, kad toks derinimas vyko, nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos kreipėsi į prezidentą ir premjetą ragindamos ministrą a...

Artimiausiu metu Lietuvos Aplinkos ministerijai bei kitoms už žuvies apsaugą atsakingoms institucijoms bus pristatyta upinių nėgių išteklių valdymo ir apsaugos strategija. Ją sukūrė Lietuvos ir Latvijos mokslininkai, remdamiesi išsamiais šios rūšies žuvų tyrimais, vykdytais paskutinius kelerius metu...

Ar žinojote, jog Lietuvoje turime ne tik Madagaskarą, Šveicariją, bet ir Sacharą? Tiesa, po pirmaisiais dviem žymiais pavadinimais slepiasi gyvenvietės, o didžiausios pasaulio tropinės dykumos vardu mūsų šalyje pakrikštyta… pelkė! Deja, šį tą bendro šios Sacharos visgi turi – jos abi susiduria su pe...

Tuščias mėlynas fonas be žuvų, juodasis gandras be grobio snape, vieniša karūna ar žuvies uodegos netekusi būtybė su žirgo galva – tokiomis keistomis transformacijomis stebina įvairių Lietuvos miestelių herbai. Kas nutiko šių savivaldybių bei seniūnijų simbolikai ir kodėl iš jų dingo žuvys?, – prane...

Mokslininkai jau senokai skelbia vieną už kito liūdnesnius faktus, kad tiek visame pasaulyje, tiek Europoje dėl žmogaus kaltės labai sparčiai mažėja daugumos vertingų žuvų ištekliai. Menkių nykimas Baltijos jūroje parodo, kad šie procesai neaplenkia ir mūsų. Dėl ko nyksta žuvys, kokios žuvų rūšys yr...

Europoje dėl žmogaus godumo nyksta absoliuti dauguma komercinių žuvų rūšių. Labai dažnai gyventojai apie tai sužino tik post factum – kai dar viena žuvų rūšis atsiduria ties išnykimo riba. Į įžuvinimus ir rūšių atkūrimą investuojamos lėšos neduoda tokio rezultato, kokį gautume apriboję savo godumą.

Ungurys, menkė, jūros ešerys. Ant lietuvių stalo dažnai sutinkamos žuvys, kurios artimiausiais metais gali brangti kelis kartus, o blogiausiu atveju – jų iš viso gali nebelikti. Atsižvelgdamas į pastebimai mažėjančius žuvies išteklius, Lietuvos gamtos fondas (LGF) šią savaitę pristato gidą sąmoninga...

Praeitą savaitę Lietuvos meškeriotojų bendruomenę sudrebino žinia, kad nuo naujų metų nebegalėsime žvejoti menkių. Ar tikrai situacija su menkių ištekliais tokia tragiška, kad reikėtų imtis tokių drastiškų priemonių? Ką daryti žvejams mėgėjams ir juos aptarnaujančiam verslui, susiklosčius tokiais si...

Rugsėjo 6-7 dienomis Biržų regioniniame parke vyko tradicinis „Rūšių ralis 2019“. Šio renginio metu gamtininkai profesionalai bei mėgėjai per kiek mažiau nei parą bando tiksliai apibūdinti ir užregistruoti kuo daugiau gyvūnų ir augalų rūšių, renginį kasmet organizuoja Lietuvos gamtos fondas kartu su...

„Pelkei reikia jūsų darbščių rankų!“, – tokiu šūkiu Lietuvos gamtos fondas (LGF) kviečia savanorius pasinaudoti unikalia galimybe ir sudalyvauti neeiliniame įvykyje Lietuvoje – talkos metu dviejų hektarų ploto sausą durpyną paversti žaliu kiminų kilimu, rašoma pranešime spaudai.

Prieš kelerius metus ruonių skaičius Baltijos jūroje buvo kritęs, tačiau dabar skaičiuojama, kad jų gali būti apie 50 000. Ruoniai mėgsta menkes ir strimėles, labiausiai tuomet, kai jos patogiai patiektos žvejų tinkluose. Todėl Lietuvos žvejams šie žinduoliai padaro apie 100 tūkst. eurų nuostolio pe...

Pastaruoju metu yra vėl atkreiptas dėmesys į unikalią girią – Punios šilą. Punios šilas yra sudėtinė Nemuno kilpų regioninio parko teritorinė dalis. Šilą sudaro tik 456,94 ha gamtinis rezervatas, o 2249,39 ha yra botaninis – zoologinis draustinis. Suprantama, draustinio statusas negali užtikrinti re...

Pasaulis kasmet pagamina tiek plastiko, jog jo užtektų 50-iai Gizos piramidžių pastatyti. Olandų nevyriausybinė organizacija „The Ocean Cleanup” (liet. „Vandenyno išvalymas”) skelbia, kad panikuoti vertėtų ne vien dėl vienkartinių plastikinių šiaudelių ar plastikinių butelių, patenkančių į vandenyną...