Prieš daugiau kaip 25 metus žurnalas „Medžiotojas ir meškeriotojas“ pranešė sensacingą naujieną – vilnietis meškeriotojas Audrius Karnaitis Vilnelėje sumeškeriojo 7,21 kg svėrusį upėtakį. Nors žuvies dydis iškart kelia abejonių, jog tai galėjo būti šlakis, tačiau jas išsklaidė Vilniaus universiteto Zoologijos katedros specialistai, kurie, apžiūrėję laimikio nuotraukas, konstatavo – margasis upėtakis.
A. Karnaitis blizgę mėtė pačiame Vilnelės aukštupyje, tose vietose upė patvenkta keliais pylimais, todėl tose užtvankėlėse meškeriotojas tikėjosi sužvejoti lydeką. Tačiau blizgę stvėrė rekordinis upėtakis, kuris po penkiolikos minučių kovos atsidūrė krante.
Įdomu tai, kad telefonų su fotoaparatais tais laikais, žinoma, nebuvo, todėl laimingasis žvejys su savo upėtakiu nuskuodė į Vilniaus santuokų rūmus, žinodamas, kad čia visuomet ras fotografą. Kadangi buvo savaitgalis, čia, aišku, netrūko vestuvininkų, o tarp jų būta ir meškeriotojų. Tad nieko nuostabaus, jog kuriam laikui buvo pamirštos visos meilės šventės, o visų dėmesį prikaustė rekordinė žuvis.
Na, o ko iš šios istorijos gali pasimokyti šiuolaikiniai žvejai? Pirmiausia to, kad ne visi upėtakiai apsistoja srauniuose akmenuotuose upių ruožuose. Dalis upėtakių kraustosi gyventi į užtvankas, nes čia žymiai daugiau maisto, nereikia eikvoti energijos kovai su srove, todėl tokį gyvenimo būdą pasirinkusios žuvys greitai auga ir pasiekia kur kas įspūdingesnį dydį bei svorį nei upėse likę gentainiai.
Labai gali būti, kad ir šiuo metu didžiausi Lietuvos upėtakiai plaukioja ne upėse, bet jų užtvankose, pavyzdžiui, Antalieptės mariose, kurios atsirado užtvenkus Aukštaitijos Šventąją.