Nėgė – viduramžių monarchų delikatesas
Nėgės buvo svarbus maisto šaltinis tiek Šiaurės Amerikoje, tiek Japonijoje, tiek Europoje. Už Atlanto jas aktyviai žvejojo ir vartojo indėnų gentys, o Didžiojoje Britanijoje nėgės nuo viduramžių laikų buvo karališkas patiekalas. Kalėdoms ar svarbių jubiliejų proga monarchai, tokie kaip Henris III ir karalienė Elžbieta II gaudavo dovanų nėgių pyragą.
Mažosios Lietuvos senųjų gyventojų teigimu, vertingiausia žuvis prieš kelis dešimtmečius šiose vietovėse taip pat buvęs ne ungurys, o nėgė. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, jog nėgių laimikio sulaukę restoranai iškeldavo vėliavą su devyniais ar septyniais taškais, nes tiek ertmių nėgės turi ant kūno. Šie apskritažiomeniai gyviai buvo kepami ant labai mažos ugnies, saugant jų riebalus, o parūkytos ar marinuotos acte nėgės galėjo būti transportuojamos ilgesnį atstumą (pavyzdžiui, iš Lietuvos į Vokietiją, Prūsiją).
Latvijoje prie Gaujos upės vis dar kasmet organizuojama nėgių šventė, o vos kelis tūkstančius gyventojų turinis miestelis, Carnikava, vadinamas „Nėgių karalyste“, sutraukia gurmanus iš visos Latvijos. Apskritai nėgės sudaro iki trečdalio visų Latvijos vidaus vandenyse sugaunamų žuvų, šios šalies žvejai sugauna daugiausia upinių nėgių Europoje. Be to, ši šalis iš Europos Komisijos yra išsiprašiusi išimtį, kad galėtų vartoti nėges, net jei jose aptinkamas didesnis nei leidžiama dioksinų (kancerogeninių teršalų) kiekis.
Šiuo metu upinių nėgių verslinė žvejyba vykdoma Švedijoje, Suomijoje, Rusijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, tačiau tik Latvijoje ir Suomijoje šios žuvys turi aukštą ekonominę vertę. Jūrinės nėgės gaudomos Prancūzijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje. Šiose šalyse kilogramas jūrinių nėgių sezono metu gali kainuoti iki 40 eurų. Daug jūrinių nėgių sugaunama Jungtinėse Amerikos valstijose, tačiau Europos sąjunga jų neįsileidžia dėl žuvyse esančios per didelės teršalų koncentracijos.
Lietuviai mėgsta žuvį, bet ją įperka vos porą kartų per savaitę
Jungtinių tautų duomenimis žuvies vartojimas visame pasaulyje auga ir 2016-aisiais išskaičiuota, jog vienas pasaulio gyventojas per metus suvartoja apie 20 kilogramų žuvies ir jūros gėrybių. Labiau pasiturintys europiečiai suvartoja maždaug 24 kilogramus per metus, lietuviai – apie 16-18 kilogramų žuvies per metus.
Klaipėdos universitetas prieš kelerius metus atliko tyrimą, ar lietuviai mėgsta žuvį. Gautos išvados, jog mūsų tautiečiai žuvį vartoja apie 1-2 kartus per savaitę, Klaipėdos kraštas šiuo požiūriu neišsiskiria iš likusios Lietuvos dalies. Lietuviai labiausiai mėgsta Baltijos jūroje sugaunamas žuvų rūšis.
„Padaryta išvada, jog visi apklaustieji norėtų vartoti daugiau žuvies, bet juos ribojantis veiksnys yra kaina“, – sako Klaipėdos universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas Nerijus Nika.
Jis apgailestavo, jog idėja pardavinėti šviežią žuvį Danės krantinėje nepasiteisino – galiausiai liko tik kioskeliai su rūkyta žuvimi. Reikia užmegzti kontaktą su žvejais, tuomet žuvį galima įsigyti tiesiai iš žvejybinio laivo, vos parplaukus į krantą.
„Neturime pasiūlos, nors gyvename prie jūros“, – stebėjosi ir Palangos žuvies restorano „Oldman“ bendrasavininkis Valdas Puidokas. Jis savo restoranui žuvies keliauja pirkti į Latviją.
Net pačioje Klaipėdoje sunku rasti šviežios žuvies
Latvijos nėgių sugavimai praėjusio amžiaus 7 dešimtmetyje viršydavo ir 400 tonų per metus, tada tolydžio menko ir prieš kelerius metus smuko iki mažiau nei 50-ies tonų per metus. Lietuvoje nėgių žvejyba niekuomet nebuvo viršijusi net 20-ies tonų ribos. Šiuo metu kasmet sugaunama iki 5 tonų šių apskritažiomenių gyvūnų, nors jų kaina pastaraisiais metais tolydžio kyla. Latvijoje kilogramas nėgių šiuo metu kainuoja 25 eurus. Lietuvoje viena rūkyta nėgė kainuoja tiek, kiek sezono metu kepta stinta – 1 eurą, o kilogramas šviežių – apie 6 eurus.
Klaipėdos universiteto jaunesnysis mokslo darbuotojas Robertas Staponkus vylėsi, kad galbūt nėgės galėtų „nuimti naštą“ nuo ungurių, menkių ir kitų žuvų, kurių populiacijos šiuo metu yra nualintos, joms reikia duoti laiko atsikurti.
Jūrų muziejaus atstovas Remigijus Dailidė svarstė, jog nėgių, kurios gyvena Lietuvoje, nevartojame, o mėgaujamės, pavyzdžiui, skumbre, kuri tiekėjų į Lietuvą atgabenama išbuvusi užšaldyta tiek, kiek tik higienos reikalavimai leidžia laikyti užšaldytą žuvį. Jis pripažino, jog šviežios žuvies trūksta netgi ieškant jos Lietuvos jūrų muziejaus augintiniams.
R. Dailidė dalinosi tuo, ką matė Lenkijoje: šioje šalyje pagautus karšius ir kitas žuvis žvejai laiko į vandenį įleistose varžose ir pirkėjams parduoda dar gyvas.
„Lietuvoje – netgi toje pačioje Klaipėdoje, turguje atrasti šviežią žuvį yra iššūkis. Pardavėjas rodo menkę ir tikina, kad šviežia, nors tu puikiai žinai, kad tris paras į jūrą nebuvo įmanoma išplaukti“, – piktinosi R. Dailidė.
Nėgių apskritai negalima užšaldyti – tuomet paruoštos jos turės kartų skonį. Šį gyvūną reikia iškart kepti arba išrūkyti. Dar vienas variantas – laikyti vandens baseinėlyje, kol atsiras klientas, norintis patiekalo iš nėgės.
Latviai priprato ir nebegali be nėgių
Bet kodėl restoranuose neatsiranda patiekalų iš vietinės, čia pat sugaunamos ir gana gausiai Lietuvoje gyvenančios žuvies – nėgės? Žvejai diskutavo, jog kepamos nėgės skleidžia aitroką specifinį kvapą – galbūt tai ir yra viena priežasčių, kodėl nėgių nesiūlo pajūrio, Palangos, Klaipėdos ir Šilutės bei Rusnės žuvies restoranai.
„Manau, jei kas mažam būtų davę paragauti grundalo – turbūt šiandien jį valgyčiau. Dabar – negaliu, man nepatinka tas skonis. O ukrainiečiai puikiausiai valgo. Turbūt čia pripratimo klausimas,“ – sakė Jūrų muziejaus atstovas R. Dailidė.
Jis svarstė, jog ir Latvijoje dėl to egzistuoja nėgių vartojimo tradicija – nuo mažens pripratę prie šio skonio kaimynai jo ieško ir šiandien.
Beje, lietuviškas žuvies restoranas „Šturmų švyturys“ atkūrė „Nėgių dienas“ ir jų metų norinčiųjų paragauti šio neįprasto vandens gyvūno restorane netrūksta. Tačiau kitus restoranus nuo nėgių įsigijimo vis dar atbaido ir kaina. Nėgės kaina siekia 6-9 eurus už kilogramą. O jei jį įsigijus neatsiras norinčiųjų paragauti?
Klaipėdos regionas neturi „tradicinės žuvies“
Žuvies restoranų atstovai dalinosi mintimis, kad nors nėgės šiandien nėra paklausios, jų paklausą galima kilstelėti.
„Šia dienai nėgių paklausos nėra. Bet ją galima suformuoti. Stintų paklausos prieš keliolika metų taip pat nebuvo. O dabar – tik pažiūrėkite, kas dedasi per „Stintų šventę“ Palangoje!“ – svarstė restorano „Žuvinė“ vadovas Edmundas Sakalauskas.
Klaipėdos kultūros ir informacijos centro atstovė ir Ana Timonina Mickevičienė pabrėžė, jog turistai dažnai teiraujasi, ką tradicinio klaipėdietiško galima paragauti. Būtų galima jiems rekomenduoti nėgių patiekalą, o šiandien tenka atsakyti: „Pabandykite cepelinų“.
„Buvau išvykusi į Turkiją pristatyti Lietuvos maisto ir gėrimų. Ten pirmiausia sulaukiau klausimo: o kokia yra tradicinė žuvis arba jūros gėrybės? Atsakiau, kad tokios neturime – jie negalėjo patikėti. Jei pavyktų, nėgė galėtų būti Klaipėdos krašto tradicinis patiekalas“, – sakė A. Timonina Mickevičienė.
Diskusijos dalyviai pradėjo svarstyti, kokiomis informacinėmis priemonėmis paskatinti turistus ir Klaipėdos svečius paragauti nėgių.
Žvejai nesugauna didžiausio leidžiamo kiekio
Latvijoje speciali Nėgių šventė organizuojama rugpjūčio mėnesį – metas pasirinktas gana keistas, nes tokiu metu nėgės nemigruoja, jų nėra pagaunama šviežių. Įprastai nėgių sezonas – spalio-lapkričio mėnesiai, tačiau greičiausiai rugpjūtis pasirinktas dėl gausesnių turistų srautų.
Projekte „Lat-Lit Interreg“ „Tarpsieninis nėgių išteklių vertinims ir valdymas Lietuvoje ir Latvijoje“ mokslininkai ketina kurdami tvarią nėgių vartojimo strategiją, pasiūlyti Lietuvos politikams riboti ne sugaunamų nėgių kiekį (šiuo metu jų galima pagauti 4 tonas per metus), o jų žvejybos įrankių skaičių – tokie apribojimai šiandien galioja kitose šalyse: Latvijoje, Estijoje.
Lietuvoje nėgės šiuo metu yra gaudomos tik keliose vietose: Šventosios upėje, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje. Praktiškai 100 proc. sugauto laimikio parduodama latviams.
Nemune nėges gaudantis Rokas Radzvilavičius turi 25 virves su nuo kelių iki dešimties ant jų pririštų pintų bučiukų (gaudyklių). Žvejas tikina, kad jokių limitų didinti nereikia – ir tie, kurie nustatyti, nėra pasiekiami, nes gaudyklės dažniau užsineša žolėmis, žiemą – ižu, nei prisipildo nėgių.
„Bandžiau gaudyti ir su mediniais, ir su plastmasiniais, skardiniais, net su medžiaginiais įrankiais – skirtumo tarp sugavimų nėra“, – sakė R. Radzvilavičius.
Nėgės Lietuvoje kol kas yra saugomas gyvūnas, tačiau jų populiacijos dydis yra tik numanomas, apskaičiuojamas pagal žvejų sugavimus. Nemuno deltos regione nėges žvejoja trys žvejai. Diskusijoje šio regiono žvejybos įmonės teigė, jog nėgių sugavimo limitų didinti nėra poreikio.
Nėgės buvo rusniškių „karvutės“
Salos etnokultūros ir informacijos cetro vadovė Birutė Servienė patvirtino, jog nėgės anksčiau buvo tradicinis patiekalas, tačiau nėra išsilaikiusios jų gaminimo tradicijos – kepimas ant durpinių briketų.
„Vienas žvejas man yra sakęs: „Nėgės – tai mano karvutė. Nei šeriu, nei girdau – o melžti turiu ką.“ Latvijoje ant Kalėdų stalo privalo būti nėgės patiekalas – tai tokia pat griežta taisyklė, kaip kad mes laikomės dvylikos patiekalų skaičiaus. Jei norime nėgę iš naujo atrasti, jei norime, kad ją tiektų restoranai – reikia švenčių, populiarinančių šį patiekalą“, – kalbėjo B. Servienė.
Ji pridūrė, kad nėgių sezonas yra labai trumpas – po pirmųjų šalnų jos migruoja vos porą mėnesių.
„Vartojimo kultūros nėra, o rinka diktuoja sąlygas: latviai pasiūlo brangiau ir visa mūsų nėgė iškeliauja pas kaimynus. Nėges reikia vartoti – jas visą laiką vartojome. Ši žuvis yra šito krašto turtas – tačiau, žinoma, reikia vartoti tiek, kiek priklauso“, – sakė B. Servienė.
„Kodėl nepadaryti šventės dabar? Šiuo laikotarpiu šiame krašte jokių švenčių nėra, Stintų šventė ateis tik vasario mėnesį, – ragino įmonės „Atmatos upė“ vadovas Algimantas Dirsė. – Tradicinė Rusnės Šaktarpio šventė, prisimenu, prasidėjo tarp kelių kaimo turizmo sodybų, o dabar išaugo į didelę – taip galima ir Nėgių šventę užkurti.“
Žvejas buvo nusiteikęs entuziastingai ir diskusijoje dalyvavusių restoranų „Prie Peterso tilto“ bei „Dreverna“ atstovus ragino šventę surengti dar šiemet.