„Tai buvo tarsi dovana iš aukščiau. Kai vandenyje išvydau šią lašišą milžinę, pakirto kojas ir rankas, kūnu bėgiojo šiurpuliai, o kai iš vandens išniro pelekai, man net atvipo žandikaulis. Iki tol nieko panašaus nebuvau regėjęs. Lašiša buvo net didesnė, nei mano šešerių metukų dukrelė“, – prisiminimais dalijosi A. Kimbirauskas.
Valgė daugiau nei pusmetį
Šią lašišą jis Baltijos jūroje ištraukė praėjusių metų kovo 3 dieną per savo 32-ąjį gimtadienį ir tik neseniai baigė ją valgyti.
„Vaišinau ir draugus, ir giminaičius ir pats nuolat valgiau ilgiau nei pusmetį. Buvo reikalų, kol ją supjausčiau ir apdorojau. Vien galva svėrė 3 kg 200 g“, – šypsodamasis pasakojo pokalbininkas.
A. Kimbirauskas teigė, kad žvejoja nuo mažų dienų, tačiau niekada nemanė, kad pavyks džiaugtis panašiu laimikiu.
„Žvejoju nuo tada, kiek save pamenu nuo vaikystės. Net sunku pasakyti nuo kelių metukų... Iš pradžių tekdavo žvejoti karjeruose, tvenkiniuose ar upėse, dažniau Nemune. O Baltijos jūroje žvejoju tik trečią sezoną. Net specialiai žvejybai įsigijau rimtesnį – 7 metrų – katerį. Taigi, net ir karantino metu galiu atvykti žvejoti į Klaipėdą, kadangi kateris priskiriamas nekilnojamam turtui“, – paaiškino A. Kimbirauskas.
Išvyniojo 264 m valo
– Aivarai, papasakokite plačiau apie tą lemtingą dieną, kai pavyko tiesiogine to žodžio prasme sužvejoti Lietuvos rekordą?
– Prieš žvejybą laikomės tradicijos: pašlakstome į jūrą tauraus gėrimo. Sakoma, kad reikia įpilti „Neptūnui“, kitaip žvejyba nebus sėkminga. Buvo labai geras oras, vanduo – lyg stiklas.
Žvejojome maždaug 18 km nuo jūros kranto. Tą dieną kibo išties didelės žuvys. Iš pradžių jau buvo užkibusios dvi didžiulės žuvys, tačiau netrukus jos nuplėšė valus ir likome nieko nepešę.
Žvejojome su 12 meškerių, vadinamuoju velkiavimo būdu (žvejybos būdas, kai plaukiama valtimi ar kateriu, o masalas įmerkus meškerę tempiamas iš paskos – DELFI): su kateriu darėme aštresnius posūkius, provokavome žuvis ir pagaliau kažkas užkibo. Keturios meškerės fiksavo laimikius.
Greitai supratome, kad vienoje iš jų – neeilinė žuvis. Pradėjome traukti, o ji bėga nuo mūsų... Kai pamačiau traukiamą laimikį beišnyrantį iš vandens, atrodė, kad nerealaus dydžio. Buvo toks jausmas, kad bus net daugiau nei 20 kilogramų, nes vandenyje vaizdas atrodo dar įspūdingesnis. Anksčiau esu traukęs 13–15 kilogramų lašišas, o ši buvo kur kas didesnė. Skirtumas – 5–6 kg, bet patikėkite, traukiant tą žuvį atrodė, kad dvigubai didesnė, nei ankstesnis mano rekordas. Atrodė, kad palyginti su mano ankstesniais laimikiai, skyrėsi lyg diena nuo nakties.
Vargome apie 45 minutes. Patikėkite, esu traukęs įvairių žuvų, žinau, kaip reikia jas traukti, tačiau ši labai ilgai nepasidavė. Jau kelis kartus mąsčiau, kad teks su ja atsisveikinti, kad valas visgi nutrūks. Galiausiai nebepavyko žuvies pajudinti iš vietos, toks jausmas, kad lyg įkalta į sieną... Taigi užgesinome katerio variklį ir vargais negalais ją su draugu Tomu Celiešiumi ištraukėme iš vandens.
Vienu metu buvo streso, kad gali pritrūkti valo ilgio. Meškerės valo ilgis – 300 metrų, o mes jau buvome išvynioję 264 metrus.
Iškart sušukau: lašiša – milžinė! Abu su draugu Tomu vos pakėlėme, sunkiai tilpo į grybšnį.
Iš keturių užkibusių meškerių, pavyko ištraukti tą milžinę lašišą ir dar vieną gerokai mažesnę – 5 kilogramų lašišą. Nuo kitų meškerių laimikiai atsikabino ir nuplaukė.
Dalyvauja varžybose
– Kokios galvoje virė mintys, kai ištraukėte milžinišką lašišą?
– Pamąsčiau, kad tokio įspūdingo laimikio savo gyvenime nesu regėjęs. Tai – mano gyvenimo žuvis.
Greitai susisiekėme per radijo tašką žvejų kanalu ir pranešėme, kad sugavome įspūdingą laimikį ir krante jį norime pasverti. Palaukėme, kol susirinks daugiau žvejų, kad būtų liudininkų. Kad tiksliai viską užfiksuoti, svėrėme net trimis svarstyklėmis. Džiugu, kad mano šis rekordas Baltijos jūroje Lietuvos teritorijoje nepagerintas iki šiol.
Noriu patikslinti, kad šis rekordas yra užfiksuotas Baltijos jūroje, o upėje jonavietis Aleksejus Teslionokas beveik prieš dešimtmetį, 2012 metais buvo ištraukęs ir 136 cm ilgio bei daugiau nei 25 kg lašišą. Taigi, įspūdingų laimikių Lietuvoje pasitaiko ir daugiau.
Baltijos jūroje kasmet vyksta savotiškos velkiavimo varžybos, kurių metų būrelis žvejų varžosi dėl 2500 eurų prizinio fondo. Startinis dalyvio mokestis – 100 eurų, o iki tam tikro laiko sugautų didžiausių žuvų ketvertukas atitinkamai pasidalija minėtą prizinį fondą. Šiais metais mano sugauta 12 kg 450 g lašiša kol kas atsiduria ketvertuke, tad yra šansų, kad vasario mėnesio pabaigoje man nubyrės dalis prizinio fondo, jei žinoma, per tą laiką niekas nepagaus didesnės žuvies. O kas žino, gal ir pačiam dar pavyks sužvejoti didesnį laimikį dar ir šį mėnesį.
Pagavo „piktos“ bangos
– Sakėte, kad jūroje žvejojate jau trečią sezoną. O kokių įdomesnių ar pavojingesnių nuotykių yra tekę patirti?
– Praėjusiais metais buvome susidūrę su tikrai „piktomis“ bangomis. Išplaukėme gana tolį į jūrą ir staiga sugedo vairavimo mechanizmas, sulūžo konstrukcijos. Įsivaizduokite, neišeina valdyti laivo... Pradėjo mus bangos nešti pasroviui... Buvo išties daug streso ir išgąsčio. Draugams per radijo tašką pranešiau savo koordinates ir pasakiau, jei po 20 minučių nebeatsiliepsiu, plaukite mūsų ieškoti arba kviesite pagalbą.
Galiausiai įrankių dėžėje radau ir pritaikiau metalo konstrukciją ir šiaip ne taip pavyko parvairuoti laivą. Tai buvo viena baisiausių mano žvejybos akimirkų, per kelias minutes mintyse prabėgo daug įvairių gyvenimo epizodų, bet viskas gerai, kas gerai baigėsi. Tikrai nebesinorėtų patirti nieko panašaus.