Absoliutus taisyklių neišmanymas, nuotraukos su nelegaliais laimikiais, visiškas nesupratimas apie žuvis ir net nesugebėjimas atskirti jų rūšių. Visa to ten per akis, tad galbūt atėjo metas įvesti egzaminą, kurį privalėtų išlaikyti kiekvienas, norintis gauti teisę žvejoti?
Pastaruoju metu, rodos, tampa norma užuot tiesiog paskaičius ir į galvą susidėjus taisykles, internete uždavinėti kvailus klausimus. O paskui dar ir pulti piktintis, jei gauti atsakymai pasirodė ne tokie, kokių norėjosi.
„Smagiai pagaudžiau kuojų”, - rašo vienas ir prideda nelegalių šapaliukų nuotrauką. „Ant ko geriausiai kimba upėtakiai spalį”, - domisi kitas, nežinantis, kad spalį upėtakių apskritai negalima gaudyti.
Tad ar galima leisti tokius žmones prie vandens? Neleidžiame neišlaikius egzamino medžioti, draudžiame be teisių sėstis už automobilio vairo, tačiau žvejybą kažkodėl vis dar laikome nerimtu užsiėmimu, kurio taisyklės tėra kažkoks niekam nereikalingas popiergalis.
Įsivedę meškeriojimo egzaminą tikrai nebūtume kažkokie išskirtiniai. Toks žinių patikrinimas, pavyzdžiui, egzistuoja Vokietijoje. Ten meškeriotojai pirmiausia išklauso specialius kursus, tada turi atsakyti į klausimus apie žūklės taisykles, pagrindinius žuvų biologijos faktus, žūklės etiką ir panašiai. Tada dar parodyti, kad turi graibštą, replytes kabliukui iškabinti ir kitą būtina amunicija (panašiai į kaip automobilyje privaloma turėti vaistinėlę, gesintuvą ir t.t.).
Ir tik visa tai atlikus gaunama teisė keliauti prie vandens ir atsiduoti savo pomėgiui. Tikriausiai todėl vokiečiai turi tiek žuvų, kad mums belieka varvinti seiles.
Na, o mūsų žvejai pirma laimikį kiša į maišą ir tik paskui eina aiškintis, ar taisyklės nedraudė to daryti. Todėl nereikia stebėtis, jog žuvų daugelyje mūsų vandens telkinių trūksta, ypač plėšriųjų, kurių žvejybai taikoma daugiausiai taisyklių.
Todėl galbūt reikėtų ne tik įvesti žūklės egzaminą, bet dar ir kiekvienam, kuris būtų sugautas pažeidinėjantis taisykles, liepti tą egzaminą perlaikyti iš naujo. Malonu nebus, bet galbūt tada ateis diena, kai galėsime drąsiai sakyti, kad mūsų žvejai žino, ką daro prie vandens ir moka tausoti to vandens išteklius.