plėšrios žuvys

Šiemet sukanka 10 metų, kai Kauno mariose yra draudžiama verslinė žvejyba. Skaičiuojama, kad vandens telkinyje per šį laikotarpį žuvų biomasė išaugo 4 kartus. Specialistai džiaugiasi verslinės žvejybos draudimu ir dėl jo įvykusiu teigiamu žuvų biomasės pokyčiu. Vis dėlto jie pabrėžia, kad ne visų žu...

Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Rytų regiono žuvivaisos skyriuje Ignalinoje ir Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Laukystoje ir Simne dirbtinai išveisti paauginti lydekaičių jaunikliai gausiai papildė šalies vandens telkinius. Balandžio– gegužės mėn. 3 mln. vn...

Akvariumistika ir žvejyba...Rodos, kas čia gali būti bendro. Na, nebent, jei kaip tas Karlsonas iš A. Lindgren knygos ekranizacijos, kuris gyvena ant stogo, pamėgintumėte žvejoti akvariume. Bet taip tik atrodo iš pradžių – iš tiesų jis gali atskleisti ne vieną povandeninio pasaulio paslaptį, kurios ...

Artėja pats vėgėlių gaudymo bumas. Jau greitai daugelis žvejų sugužės į Nemuno žemupį meškerioti šių naktinių plėšrūnų. O tiems, kurie gal tik pirmą kartą galvoja išsiruošti į šių žuvų medžioklę, „Kablys.lt“ duoda 5 patarimus, ką galima pasiūlyti naktinei pasalūnei.

Taip jau susiklostė gyvenimo aplinkybės, kad turėjau gyvenime etapą, kai galėjau sau leisti žvejoti beveik kasdien ir tuo naudojausi, aplankydamas su spiningu rankoje nemažai ežerų. Buvo visko – sėkmių ir nesėkmių, tačiau iš šio laikotarpio atsinešiau nemažą patirtį, kuri galbūt bus įdomi ir skaityt...

Turbūt nėra nei vieno meškeriotojo Lietuvoje, kuris nežinotų ar bent nebūtų ko nors girdėjęs apie „Rapala“ voblerius. Todėl šį kartą keliausime į Suomiją ir sužinosime, kaip atsirado „Rapala“.

Kaip ateina spalio 16-oji ir tenka lašišoms ir šlakiams palinkėti ramaus ir sėkmingo giminės pratęsimo, kurį laiką dar nesinori persėsti į valtis ir plaukti tikrinti ežerų platybių. Paslaptingi upės vingiai, duobės ir sraunumos, slepiančios savyje paslaptį, ir nežinojimas, kas čia gali užkibti tarsi...

Svimbaitai, ratlinai, džerkai, poperiai, jokeriai, karolinos, teksasai, drop šotai... ir dar daugiau kitų keistų nelietuviškų žodžių. Jų pilni žvejų forumai ir kasdieniai pokalbiai. Jų reikšmės pradedantys ar tiesiog per daug nesigilinantys žvejai dažnai nė nenutuokia. Tačiau po kiekvienu jų slypi a...

Vasara, be gailesčio plieskianti saulė ir absoliutus štilis – tikra katastrofa spiningautojui, susiruošusiam tokiu metu į ežerą palydekauti. Žinoma, kaip aklai vištai grūdas gali pasitaikyti malonių išimčių. Bet jei jau kalbėti atvirai, tai geriausia tokiu laiku sėdėti kur nors pavėsyje gurkšnojant ...

Prieš kokius dvidešimt penkerius, o gal ir daugiau metų Lietuvos spaudoje sumirgėjo žinutės – Lietuvoje atrasta nauja invazinė žuvų rūšis. Ir tai ne kas kitas, o baisieji rotanai (arba, kaip mūsų mokslininkai pervadino, nuodėguliniai grundalai). Gandai apie šią žuvį buvo baisūs, kaip pati mirtis.

Švytuoklės arba balansyrai, masalai atkeliavę pas mus iš Skandinavijos, gana sėkmingai prigijo Lietuvoje. Gal dėl paprasto jų naudojimo ir „perpratimo“, o gal dėl savo kibumo, nenusileidžiančio, o kartais ir lenkiančio, įprastas žiemines blizgutes.

Lydekos yra vienos iš plėšriausių žuvų ir prieš 30 metų ji buvo laikoma netgi pabaisa. Kaip ir visi laukiniai gyvūnai jos yra prisitaikėlės ir jų maitinimasis būna labai įvairus priklausomai nuo gyvenimo būdo ir metų laiko.

Gal teko matyti, kaip šiltais vasaros ar ankstyvo rudens vakarais prie pat krantų visiškai sekliose vietose susirenka daugybė nedidelių žuvelių, nuo kurių, rodos, vanduo virte verda. Čia jos rankioja nuo medžių krentančius vabzdžius ar kitą maistą. Tačiau ne visi žino, kad netoli naktinių smulkmės s...

Pirmiausia, lydekų kibimas priklauso nuo oro sąlygų, metų laiko ir deguonies kiekio vandenyje. Klasikinė lydekų žvejyba vyksta pagal tokį scenarijų – lydeka griebia gyvą masalą, po kelių staigių ritės apsisukimų seka pauzė, kurios trukmė priklauso nuo lydekos dydžio ir gyvos žuvelės. Šiuo momentu ly...

Kokia gi turi būti silikoninio masalo forma, kad joks plėšrūnas negalėtų jai atsispirti? Vieno atsakymo tikrai nebus, bet kokias formas rinktis vienu ar kitu atveju patarti galime.

Jau daug metų Lietuvos karosiukai bei kitos mažosios žuvys kenčia nuo barbariško, savanaudiško meškeriotojų poelgio. Žvejai žuveles naudoja kaip masalą plėšrioms žuvims gaudyti. Karosiukai bei jų gentainiai tamposi užkabinti ant kablio savo gimtojoje stichijoje, paskui save vilkdami skritulį, plūdę ...

Nenumaldomai artėja balandžio 20 d., diena, kai baigiasi mėgstamiausių Lietuvoje plėšrūnių, lydekų, žūklės draudimas. Lydeka – laimikis ne kiekvieno nosiai. Kovos su jomis būna stiprios ir intensyvios ir dažnai sugavus žuvį nesibaigia.

Vėlyvą rudenį meškeriotojai lydekų dažniausiai ieško gerokai giliau nei šiltuoju metų laiku. Ir tai natūralu, nes atšalus vandeniui į gylius traukiasi įvairi smulkmė, o paskui ją seka ir lydekos. Tačiau iškart po pirmųjų rimtesnių šalnų būna metas, kai daug lydekų patraukia į pačias pakrantes. Nes t...

Į Telšių rajono žvejų kiemą atėjo šventė. Tęsiantis rudeniniams įžuvinimams vietos tvenkiniai pasipildė plėšriomis žuvimis.

Ar Lietuvoje dar yra žvejų, skaitančių Mėgėjų žūklės taisykles – pagrindinį jų pomėgį reglamentuojantį įstatymą? Toks klausimas nevalingai kyla panaršius populiariausias meškeriotojų grupes feisbuke.