Patelės kiek didesnės už patinus. Ilgis iki 1,5 m. Nugara žalsvai pilka, šonai pilkšvai žalsvi. Pilvas šviesus. Šonai dėmėti, neretai ant kūno esančios dėmės sudaro skersines juostas. Ši slepiamoji spalva padeda užsimaskuoti. Lydeka gali būti pilkai žalsva, pilkšvai ruda, pilkai gelsva – tai lemia gyvenamoji aplinka.
Galva ilga ir plokščia iš viršaus. Žvynai pailgi. Šoninė linija beveik tiesi, ištisinė arba punktyrinė. Ištįsęs kūnas ir tam tikrose vietose esantys pelekai leidžia lydekai staiga užpulti grobį.
Žandai su aštriais įvairaus dydžio dantimis, palinkusiais į ryklės pusę. Dantų taip pat būna ant gomurio, liežuvio, žiauninių lankų. Viršutinio žandikaulio dantys pakrypę atgal, kad grobis neišslystų. Apatinio žandikaulio dantys didesni ir išaugę statmenai.
Gyvena 7 – 10 metų. Žuvienoje yra tik 2-3 proc. riebalų, todėl ji tinka dietiniam maistui.
Gyvena vidiniuose visos Europos vandenyse, išskyrus Pirėnų pusiasalį, pietinę Italiją, Kroatiją, Hebridų ir Šetlando salas. Giminiškų rūšių yra Š. Amerikoje, Rusijoje, kai kur Azijoje.
Lietuvoje paplitusi upėse ir ežeruose. Labai dažna.
Lydeka užauga daugiau kaip 1,5 m ilgio ir sveria daugiau kaip 30 kg. 1937 m. vasarą Simno ežere buvo pagauta lydeka, kuri svėrė 37,6 kg. Kartais aptinkama dar stambesnių lydekų. Pavyzdžiui, 1904 m. Drivėtos ežere buvo nušauta milžiniška lydeka, kuri svėrė 76 kg.
Paprastai sugaunama 30-60 cm ilgio, 0,3-2,5 kg.
Mėgsta stovintį ar lėtai tekantį vandenį ir gilias tankiai apžėlusias vietas. Paprastai gyvena pavieniui.
Nerštas – kovą – balandį.
Plėšrūnės lydekos beveik visuomet alkanos. Dažniausiai minta karpinėmis žuvimis. Didelės lydekos, kitaip negu manoma, dažniausiai gaudo menkavertes žuveles, tik kai kada pasmaguriaudamos vertingų žuvų mailiumi. Kartais pasiseka sugauti nedidelį paukštį ar jo jauniklį. Yra žinomas atvejis, kai lydeka buvo pasigavusi kregždę. Didžiąją maisto raciono dalį sudaro karšiai, kuojos, raudės. Neatsisako varlių, smulkių vandens žinduolių.
Lydeka turi puikų regėjimą. Dėl savybės puikiai pulti iš pasalų kartais vadinama „gėlavandeniu rykliu“. Nemėgsta medžioti atvirose vietovėse. Jos nejudėdamos tūno sąžalyne, kol žaibiškai puola pro šalį praplaukiančią žuvelę. Ilgai išbūti vietoje joms padeda nuolat judantys gerklės pelekai, plaukiojamoji pūslė ir neporiniai pelekai. Pati lydeka priešų beveik neturi.
Lydekos labai plėšrios – suaugę individai neretai puola jaunesnes savo giminaites. Virškinimo sultys, išsiskiriančios skrandyje, gali ištirpdyti net metalą. Plačiai atvėrusi nasrus lydeka gali praryti net labai stambią žuvį. Ryjant jos stemplė labai išsitempia. Didelį grobį virškina ilgai, kartais net 3-5 dienas.
Nustatyta, kad 1 kg svorio priaugimui jauniklė lydeka turi suėsti 3 kg žuvies, o suaugusi lydeka net 10-20 kg. Todėl baseinuose, kur yra daug lydekų, jos sunaikina labai daug žuvies. Tokia lydekų veikla gali būti teigiama tik tuo atveju, jeigu baseine įsigali visokios mažavertės smulkios žuvys, kurios ūkiniu požiūriu yra nepageidaujamos, ir jas reikia nustelbti. Žuvies ūkiui aiškiai žalingos tik stambios lydekos, nes, turėdamos labai plačias žiotis, jos daug suryja stambių pramoninio dydžio žuvų.
Maždaug 10 dienų mailius minta maistingomis medžiagomis, esančiomis trynio maišelyje, vėliau planktonu. Mažiau kaip 2 cm mailius jau gali praryti karpinių žuvų lervą. Auga greitai. Patelės subręsta 3 m., patinėliai – 3-4 m.