Lenkijos specialistai jau keletą metų naudoja visiškai naują preparatą, skirtą būtent įvairių eršketinių žuvų naršinimui – LHRH (Luteinizing hormone releasing hormone human acetate salt). Šis hormonas pasižymi proporcingu pasiskirstymu po visą žuvies kūną, perdozavimas neigiamo poveikio žuviai neturi.
Iš visų eršketinių žuvų sterlės yra vienintelės visiškai gėlavandenės, gyvenančios tik upėse ir nemigruojančios į jūrą, greitai subręstančios ir vertingos žuvys, kurios ateityje bus svarbus žvejų mėgėjų objektas. Sterlės yra buvusios neatsiejama upių ekosistemos ir žuvų bendrijos dalimi, tačiau šiuo metu dėl žmogaus ūkinės veiklos sterlė tapo labai reta. Ji įrašyta į Tarptautinę Raudonąją knygą.
Iki šiol Lietuvoje buvo tris kartus bandyta sugrąžinti sterles į upes, tačiau dėl vienkartinių įžuvinimų, nepakankamos apsaugos, mokslinių tyrimų stokos ir kitų priežasčių nesusidarė gyvybingos, galinčios natūraliai neršti šių žuvų populiacijos. 2014 m. Žuvininkystės tarnyba raštu kreipėsi į Aplinkos ministerijos Invazinių rūšių kontrolės tarybą dėl galimybės introdukuoti sterlę Nemuno upėje ir gavo pritarimą eksperimentinei sterlės introdukcijai.
Šiandien ne kiekvienas žvejys pasakytų, kas gi tai per žuvis, tačiau ne už kalnų laikas, kai ši nauja rūšis praturtins Lietuvoje didžiausia upę – Nemuną ir mūsų žvejai gaudys sterles. Lietuva netrukus turėtų prisijungti prie sterlių atkūrimo darbų Nemuno baseine. Sterlėms įveisti tinkamiausia Nemuno atkarpa – nuo Mosty miesto (Baltarusija) iki Kauno hidroelektrinės, Lietuvos dalyje tai būtų apie 240 km ruožas – pakankama erdvė vietinei populiacijai susiformuoti.
Šiuo metu yra atlikta Sterlių introdukcijos į Lietuvos vandenis galimybių studija, pagal kurią bus parengta Sterlių introdukcijos programa iki 2020 metų. Žuvininkystės tarnyba numato sterlės veisimo darbus vykdyti Simno poskyryje, kuriame yra įrengtas modernus cechas. Remiantis mokslininkų tyrimais, kasmet į Nemuno vidurupį būtų galima įveisti 28 – 30 tūkst. vnt. sterlių jauniklių.