O sinoptikai žada įdomų ir labai kontrastingą orą. Ryt oras daugelyje rajonų primins vasarą – plieks saulė, o oro temperatūra pakils net iki ambicingos + 15 ribos. Užtat sekmadienį staigiai atvės ir dieną neperžengs + 3. Kaune jau nuo ryto, o Vilniuje į antrą dienos pusę, pliūptels lietus, o galbūt net ir šlapdriba. Žodžiu, nusimato tikri „amerikietiški kalneliai“. Nenoriu būti blogu pranašu, bet su žuvų kibimu gali būti visaip. Ir jeigu manęs klaustų, kokią dieną rinktis – balsuočiau už šeštadienį. Jeigu ir nekibs – bent jau maloniau bus pasėdėti gamtoje.
O dabar – kas vyko su žuvų aktyvumu šią savaitę.
Pietų Lietuva
Druskininkai, Merkinė. Mano jaunasis bičiulis Artūras, galintis sau leisti žvejoti kasdien, skundėsi, kad Nemune visą savaitę buvo nekas. Kibti kimba, bet visiška smulkmė. Didesnės žuvies visai nebematyti. Išsilakstė kas sau ir žvejai. Nemuno lygis nukrito beveik metru.
Panaši situacija ir upeliuose – vanduo labai žemas, skaidrus ir upėtakiai labai atsargūs. Atseka žvaigždžuvės masalą, bet atakuoti nesiryžta. Dėl žemo vandens tušti ir Nemuno intakai, kur pavasarį paprastai sueidavo iš Nemuno šapalai, strepečiai, kuojos, ir kitos žuvys.
Ežeruose irgi nieko negirdėti. Ant kai kurių mažesnių po šaltų naktų buvo užsidėjusi net ledo danga.
Marijampolė. Panašu, kad čia labiau siaučia ne koronaviruso, o tikra lynų pandemija. Už naktinių sliekų dėžutę, sako, gal net 10 eurų galėtum gauti. Jau visą savaitė parduotuvės nuo jų iššluotos, ištuštinti net Lenkijoje esantys „kanadietiškų“ sliekų tiekėjų sandėliai. Todėl galima spręsti, kad dumbliaknisiai kimba ir kimba beveik visur. Dideles viltis į šį savaitgalį deda ir karosų gaudytojai, nors tikrų žinių, kad tvenkiniuose gerai kibtų šios žuvys, dar nėra. Smulkmė – kuojos, karšiukai, plakiai siaučia beveik visur.
Vidurio Lietuva
Kaunas, Seredžius. Nevėžyje praeitą savaitė siautėjusios gražios kuojos kažkur dingo, užleisdamos vietas „nepilnametėmis“ savo „sesėmis“. Pagauti jų gali daug, bet kas iš to. Nors diena dienai nelygi. Vakar žvejojęs plūdine bičiulis Algis pagavo visai neblogai, o toje pat vietoje gaudęs antradienį – prastai. Nelabai giriasi ir kiti žvejai. Matyt, pavasarinis kuojų „ėjimas“ šioje upėje jau eina į pabaigą.
Nemaža dalis kauniečių, pastatę ausis laukia žinių iš Dubysos. Žiobriai čia jau pasirodė, pagauti galima, tačiau kol kas negausiai. Didžioji jų migracija dar neprasidėjo.
Neryje gerai kibę šapalai nurimo. Negirdėti, kad kas pagautų salačių.
Jonava. Žiemojimo duobėse mieste, prie restauruojamos bažnyčios vis dar stovi 20-30 žvejų kolūkis. Pagauna gerai, bet žuvis akivaizdžiai susmulkėjusi. Iš duobės pasitraukė ir po upę pasklido didieji šapalai, kitos stambesnės žuvys. Apie šlakius ir lašišas jokių žinių tikrų nėra. Tik kažkas kažkur“. Kas įdomiausia – visiškai nesimato salačių, kurie šiuo metu paprastai visada kibdavo. Nepagauna jų net didžiausi Jonavos spiningo autoritetai.
Vilnius. Vievis. Ruože nuo Vievio iki Kernavės puikiai kimba, gaudant batonu šapalai. Pagauna jų meškeriotojai ir aukščiau, bet tik specifinėse vietose. Upeliuose žvejoja daug upėtakiautojų, bet sėkmės istorijų vos viena kita. Apie žiobrius lyg tai irgi negirdėti.
Šiaurės ir Rytų Lietuva
Panevėžys. Kupiškis Ėriškių (Dubulių) užtvankoje gerai kimba kuojos ir karšiukai. Panaši situacija ir Kupiškio mariose. Smulkmės gali pagauti daug, tačiau kas bando pagauti kažką stambesnio – anksčiau ar vėliau nuleidžia rankas. Nevėžyje, Mūšoje vėl atsinaujino ešerių kibimas. Dryžuočiai čiaumoja minkštuosius masalus kiek smulkesni, nei buvo prieš 2–3 savaites. Bet kas gaudo sistemėlėmis – nesiskundžia laimikiais. Balta žuvis Nevėžio upėje irgi gana aktyvi. Kas žino vietas ir pastoviai jaukina – pagauna.
Pasvalys, Saločiai. Žiobrių Mūšoje dar nėra. Tačiau spiningautojai, gaudantys Latvijos pasienyje, jau giriasi pagaunantys šapalų bei vieną kitą salatį. Vanduo upėje gerokai nuslūgo ir nuskaidrėjo.
Mano bičiulis Dainius kelia dienas bandė ieškoti prie Pasvalio šapalų, bet kol kas dideliais pasiekimais pasigirti negali. Apie lynus prieštaringa informacija. Kažkas kažkada lyg ir pagauna. Bet tik ne šiandien ir ne šičia...
Zarasai. Tik du žodžiai, kuriuos išgirdau iš draugų – nieko gero. Nebent aukšlės nuo tilto domina.
Vakarų Lietuva
Upių lygis ir skaidrumas jau kelios dienos geras. Šlakiautojai būriuojasi Minijos žemupyje – jau galima žvejoti prie Priekulės, Dovilų. Kai pasakojo Gintaras Zaksas, šlakiai akivaizdžiai atsivalgė stintų, tad stiprūs, gerai įmitę, bet labai įnoringi. Kartais prireikia net 10 ar 15 metimų į tą pačią vietą, kad juos suerzinti. Šiuo metu bent jau Minijoje vyrauja stambūs, 3–5 kilogramų dydžio taškuočiai. Minijoje dar gausu stintų – vakarais vietiniai dar pasigauna po 30–50 vienetų. Bet jų migracija jau akivaizdžiai į eina pabaigą.
Baltijos jūroje jau ilgai laikosi geri orai – kas plaukia, pagauna lašišų. Pareigūnai išleidžia į jūrą ekipažus, kuriuose ne daugiau dviejų žmonių valtyje.
Šilutė, Rusnė. Karšiai kimba. Gerai kimba. Priklausomai nuo gautos vietos ar laimės skiriasi pagaunamos žuvies kiekiai. Tačiau pagauna visi tiek Atmatoje, tiek jau ir pačiame Nemune. Paskutiniu metu plačiašoniai kiek „susmulkėjo“ – vietoj įprastų poros kilogramų „keptuvių“ daugiau pasitaiko 1–1,5 kg sidabrašonių. Keičiasi ir karšių skonis. Jei prieš savaitė pagrindinis masalas buvo sliekučiai, tai dabar vyrauja uodo trūklio lervas ar jų sumuštinis su musės lervomis.
Tokios žinios iš Lietuvos vandens telkinių. Vertinant logiškai – visi keliai veda į vakarus.