Prof. Dr. Rimanto Stuko ir Dr. Velerij Dobrovolskij atliktas Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimas atskleidė, kad lietuvių mityba nėra sveika, vartojame per mažai šviežių daržovių ir žuvies. Liesą žuvį vos vieną kartą per savaitę valgo arba nevalgo iš viso daugiau nei 30 proc. mūsų tautiečių, tuo tarpu riebi žuvis nedomina daugiau nei 60 proc. respondentų. Šalyje, kurioje puikiai išvystyta žuvininkystės ūkių veikla, o kiekvienoje parduotuvėje galima įsigyti šviežios žuvies, tokia statistika verčia sunerimti.
Daugelis vis dar neatkreipia dėmesio į vertingąsias žuvies savybes. Keletas iš jų – didelis visaverčių baltymų kiekis ir bruožas deginti riebalus. Liesa ir pusiau riebi žuvis, tokia kaip šviežios lydekos, karosai, karpiai, karšiai gausios vertingų baltymų, be to, jos nekaloringos, todėl gali paįvairinti didesnio baltymų kiekio dietų mėgėjų stalą. Prof. Dr. R. Stukas sufleruoja: „Iš tiesų, [liesų žuvų] mėsa yra puri, lengvai suvirškinama, todėl balta žuvies mėsa žmonėms puikiai tinka vakarienei.“
Tuo tarpu riebios žuvys – nepamainomas naudingų omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Šių rūgščių organizmas pats nepajėgia pasigaminti, todėl labai svarbu jų gauti su maistu. „Lietuviai dažniau renkasi neriebias žuvis, nors reikėtų vieną kartą per savaitę dažniau jas valgyti, bet riebios žuvies vartojama tikrai per mažai. Dėl to omega-3 riebalų rūgščių negaunama pakankamai, nes kiti maisto produktai jų neturi tiek, kiek žuvis. Galime teigti, kad toks menkas žuvies vartojimas yra vienas iš širdies kraujagyslių ligų plitimo veiksnių Lietuvoje. Jeigu gautume pakankamai omega-3 ir mononesočiųjų riebalų rūgščių – tiek, kiek reikia jų vartoti, sumažėtų ir aterosklerozės rizika, ir cholesterolio koncentracija kraujyje, tad ir sergamumas būtų mažesnis,“ – teigia Prof. Dr. R. Stukas.
Kai kurie susirūpinę savo figūra žmonės riebių žuvų vengia dėl didesnio kalorijų kiekio, tačiau nerimauti nereikėtų. „Net pačiose riebiausiose žuvyse, pavyzdžiui, lyginant su liesa kiauliena, yra mažiau kalorijų,“ – ramina gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė. Be to, įrodyta, kad riebi žuvis netgi padeda skaidyti žmogaus kūno riebalinį sluoksnį. Taip yra todėl, kad riebioje žuvyje esančios veikliosios medžiagos pasižymi riebalus skaidančiomis savybėmis. Žinoma, kaip ir visus produktus, riebias žuvis reikėtų vartoti saikingai, o svarbiausia – mokėti jas tinkamai paruošti.
Nuo paruošimo būdo priklauso, kiek naudingų medžiagų sugebėsime pasisavinti, valgydami žuvį. Be to, žuvies apdorojimas gali nulemti ir tai, kiek kalorijų suvartosime. Siekiant pasisavinti kuo daugiau naudingų maistinių medžiagų, esančių žuvyje, ir atskleisti tikrąjį žuvies skonį, rekomenduojama žuvį garinti gariniame puode ar kepti orkaitėje. Lieknėjantiems taip pat siūloma žuvį valgyti su daržovėmis ir vengti riebių padažų ar žuvies kepimo gausiame riebalų kiekyje. Nusprendusiems paįvairinti savo stalą ir įgyti naujų kulinarinių įgūdžių, rekomenduojame žuvį, pavyzdžiui, Lietuvoje populiarų karpį, išsivirti piene.
Piene virtas karpis
Reikės:
• 1,5 kg karpio;
• 2-3 morkos;
• 1-2 svogūnai;
• 1 l pieno;
• ryšulėlis žalių arba džiovintų saliero lapelių;
• kmynų;
• druskos;
• maltų kvapiųjų pipirų.
Gaminimas:
Išvalytas, nuplautas ir nusausintas karpis supjaustomas vienodo dydžio gabalais. Kiekvienas jų ištrinamas druska su kmynais bei kvapiaisiais pipirais ir 2-3 valandoms paliekamas šaltoje vietoje.
Vėliau karpio gabalai nuplaunami šaltu vandeniu ir dedami į negilų emaliuotą puodą, kurio dugne jau sudėti griežinėliais supjaustytos morkos ir svogūnai.
Ant viršaus užberiama salierų lapelių, supilamas pienas ir ant itin mažos kaitros, kad vos vos judėtų, verdama apie 1valandą. Išvirę žuvies gabalai atsargiai, kad nesuirtų, išgriebiami ir sudedami į pusdubenį taip, kad žuvis atrodytų lyg nepjaustyta.
Užpilama skysčiu, kuriame virė. Valgoma karšta ir šalta.