Po eglute linkiu surasti pačių brangiausių dovanų:
Jėgų, pradėtus darbus tęsti,Stiprybės, polėkių, svajų,
Sveikatos taurę pilnutėlę,
Naujų minčių ir įkvėpimo kibirkštėlę,
Taip pat ir šypsenų draugų!
Už lango lėtą šokį šoka baltos snaigės,
Laukuos aplink balta balta tyla.
Ateina lauktos šventosios Kalėdos,
Į širdį tyliai beldžias ramuma…
Iš tyko žvaigždėtoj padangėj aukštai
Didingai sugaudžia Kalėdų varpai.
Tegirdi kiekvienas, lai virpa širdis,
Juk užgimė Meilė, prašvito naktis!
Džiugus tebus Kalėdų rytas,
Kai žemę vėl žiema bučiuos,
Ir gražūs žodžiai gerumu pavirtę,
Lyg paukščiai tūps Tavuos delnuos.
Tave bučiuoju snaigių glėbyje,
Bereikšmį šerkšną širdimi tirpdau.
Aš amžiais būčiau su Tavim drauge
Ir nebereikia nieko man daugiau.
Jau žemę gaubia šaltas gruodžio grožis,
Pražydo ant langų ledinės baltos rožės.
O širdys virpa – tai Kalėdų ilgesys…
Lai įsižiebs viltis žvaigždynų spindesy.
Kai niekas nemato ir niekas negirdi,
Tai angelo balsas ateina į širdį.
Kalėdų naktį paguodžia mus tyliai
Ir laimina tuos, kurie laukia ir myli...