Kalėdinių dovanų karštinė: kaip elgtis, kad jūsų staigmena nenukeliautų į šiukšliadėžę

Artėjantis šventinis laikotarpis – darbymetis ne tik prekybininkams ar švenčių organizatoriams, bet ir atliekų vežėjams. Ko lietuviai per šventes išmeta daugiausia ir kaip galime sumažinti savo šiukšlių kiekį?

Daugiausia šiukšlių atliekų vežėjams tvarkyti tenka iškart po švenčių. „EMP Recycling“ generalinis direktorius Darius Valeika sako, kad šiukšlių kiekis neišauga labai stipriai, tačiau atsiranda neįprastų sezoninių atliekų, tokių kaip kalėdinės girliandos ar kitos namų puošmenos.

„Nebetinka, atsibosta, sugenda – paprastai kalėdiniai šventiniai atributai ilgai netarnauja ir patenka į atliekų perdirbimo įmones. Ir dekoracijų kiekis didesnis, be abejo, daug smulkios elektronikos. Matyt, natūralu, kad žmonės per Kalėdas vieni kitiems dovanoja įvairias smulkmenas, rečiau skalbyklę ar šaldytuvą, tad atsiranda senesnių, nebenaudojamų ar sugedusių elektroninių atliekų“, – sako D. Valeika.

Pašnekovo teigimu, bet kurio sezono metu sunkiausiai perdirbama smulkioji elektronika, kurioje yra integruotų baterijų, akumuliatorių, nes tai reikalauja rankinio darbo, to negalima atlikti mechaniniu būdu.

Tokios atliekos neturėtų keliauti į bendruosius konteinerius.

„Be jokios abejonės, tokių atliekų jokiu būdu negalima mesti į bendrų atliekų konteinerius. Lietuvoje pakankamai gerai išvystyta elektroninių atliekų surinkimo infrastruktūra. Atliekas galima atiduoti tokia įranga prekiaujančiai įmonei, prekybos centruose yra smulkios elektronikos surinkimo konteinerių. Galima išsikviesti perdirbėjus – jie atvažiuoja ir nemokamai išveža. Galima atiduoti į supirktuves, į stambiagabaričių atliekų aikšteles. Infrastruktūra Lietuvoje gerai išvystyta ir, manyčiau, patogi, belieka tik tinkamai elgtis“, – D. Valeika aiškina, kaip saugiai atiduoti neveikiančius prietaisus.

Jei neaišku, kur atiduoti sugedusias lempučių girliandas, pašnekovas patikina, kad tokius gaminius turi priimti girliandomis prekiaujančios įmonės. Girliandas gali išvežti ir atliekų tvarkytojai, tad belieka pačiam pasirinkti patogiausią būdą.

Iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjas Giedrius Bučas sako, kad požiūris į vartojimą Lietuvoje

kinta, tačiau ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.

„Mano manymu, žmonės, ypač prieš šventes, leidžia sau daugiau, nors kartais to visai nereikia. Girliandos, lemputės, visi kiti atributai dažniausiai pigiai gaminami trečiosiose šalyse, iš toli atvežami, tad, be abejo, sugenda greičiau nei kokybiška prekė. Kalbant apie pirkimą, jei tikrai tikrai labai reikia, svarbu įsigyti kokybišką daiktą“, – sako G. Bučas.

Anot pašnekovo, neretai dovanos gali tapti šiukšlėmis net ir nelinkint joms tokio likimo.

„Kai mes dovanojame ar mums dovanoja tai, ko nereikia. Žmogus, prieš įteikdamas dovaną, nepaklausia, ar man jos reikia, tad atsiranda problema – kur tą daiktą dėti? Aš turiu naują, bet tada galbūt panašų seną išmetu. Dovanojimo kultūra gera, pakelia šventinę nuotaiką, bet ne visą laiką tų dovanų reikia. Siūlyčiau pasvarstyti, pagalvoti prieš dovanojant. Galbūt net paklausti, ar žmogui ko nors reikia. Kita vertus, svarbiausias dalykas yra ne daiktai, ne dovanos apskritai, ne papuošimai ir taip toliau, o mūsų nuotaika – buvimas kartu su draugais, su šeima. Džiaugsmas, kad, tarkime, pas mus nėra karo, kad ant stalo turime pakankamai maisto. Tad džiaukimės tokiais, o ne materialiais dalykais“, – į šventes G. Bučas kviečia pažvelgti kitaip.

Tvarias, jaukias šventes, anot pašnekovo, pagal savo poreikius susikurti gali kiekvienas. Kaip tą padaryti?

„Pirma tvarumo taisyklė – atsisakyk. Ateinu į parduotuvę gerai pagalvojęs, ar tikrai man to daikto reikia. Jei nereikia arba turiu, tarkim, senesnį modelį, pagalvoju apie tikrąsias vertybes ir sakau: „Ai, man nereikia.“ Tikrai šiais metais nepirksiu nieko naujo – atsisakau. Antra taisyklė – sumažink. Jei galiu turėti mažiau ir pirkti mažiau, mažiau ir pirksiu. Dažnai būna akcijų „trys už vieno kainą“, „penki už vieno kainą“, „pirk urmu, dar gausi dovanų“. Klausimas – ar tikrai to reikia? Sumažinkime kiekius. Ir trečioji taisyklė – panaudok dar kartą. Jei galime daiktą susiremontuoti, susitvarkyti, taip ir padarykime. Jei ne patys, tai kas nors tikrai gali padėti – gal net tas pačias lemputes dar galima kažkaip sujungti. Jei nesaugu tai daryti patiems, patikėkite meistrams, draugams, pažįstamiems, kurie tuo užsiima. Tai gali kainuoti ir dažnai kainuoja brangiau, bet turime suprasti, kad į pigių prekių, ypač iš trečiųjų šalių, kainą daug kas neįskaičiuota. Neįskaičiuoti dalykai, kurie teršia, neįskaičiuota mūsų planetos gamtos išteklių kaina, neįskaičiuoti socialiniai aspektai – galbūt žmonės dirba už centus, o gal ten vaikai išnaudojami; daug dalykų neįskaičiuota“, – kelią į tvarumą įvardija G. Bučas.

Anot pašnekovo, pratęsę daiktų gyvavimą, jų neišmetę, mažiau sukursime šiukšlių ir neeikvosime gamtos resursų. G. Bučas sako, kad tokie žingsniai kuria vertybes, o šventinę nuotaiką kuriame mes patys.