Lietuvoje pagrindinis streso šaltinis – išrinkti ir nupirkti dovanas (42% apklaustųjų) bei pasiruošimo darbai planuojant šventę ir gaminant valgius (41%). Apie įtampą prieš Kalėdas, jos priežastis ir tai, kaip su stresu kovoti, kalbamės su psichologe, Zalcburgo universiteto psichologijos profesore Tulija Ortner.
- Kodėl daugelis žmonių išgyvena stresą prieš Kalėdas?
- Stresas kyla, kai asmuo įvertina situaciją ir prieina prie išvados, kad negali arba negalėtų įveikti kliūčių. Prieškalėdiniu laikotarpiu dažnai susiduriama su spaudimu „sėkmingai užbaigti darbo metus“ ir gerai pasiruošti šventėms. Kiti būna užsibrėžę asmeninių tikslų ką nors pasiekti iki metų pabaigos. Tie, kurie per Kalėdas ar netrukus po jų yra išsirinkę kelionę ar atostogas, turi rūpintis papildomais planais. Taigi, lyginant su kitais metų laikais, prieškalėdiniu laikotarpiu užgriūna daug darbų, kuriuos reikia padaryti iki tam tikros datos.
- Kodėl žmonės dažnai patys susikuria papildomos įtampos prieš šventes?
- Daugelis žmonių turi labai aukštus lūkesčius dėl švenčių laikotarpio ir yra pasirengę investuoti daug į pasirengimą joms, kad viskas pagal jų įsivaizdavimą vyktų sklandžiai. Todėl atlikto tyrimo rezultatai nestebina – apie 45% apklaustųjų būtent pasirengimas kelia didžiausią stresą. Lūkesčiai atitikti formalius reikalavimus („pasiruošti pavyko“) susideda iš daug mažesnių lūkesčių – ar maistas skanus, ar dovanos nupirktos ir suvyniotos laiku, ar yra ir ar gražiai papuošta eglutė – tai iš esmės yra Kalėdų aspektai, kurie gali būti suplanuoti. Tačiau lūkesčiai dažnai yra susiję su jausmais, kuriuos tikimasi išgyventi, pavyzdžiui, laimės jausmą.
Ir čia slypi pagrindinė problema: negalite priversti kitų išgyventi pageidaujamų jausmų – pavyzdžiui, laimės. Jie negali būti išgyventi „pagal komandą“ – priešingai, bandant priversti kitus šventės dalyvius, tai gali turėti priešingą poveikį. Jausmai visada yra spontaniški, ir net tobuliausias suplanavimas negali priversti, kad atsirastų jausmai.
- Kaip sumažinti užsikraunamą naštą ir mažiau jaudintis?
- Stresą galima sumažinti trimis būdais. Pirmiausia, reikia sumažinti reikalavimus sau ir kitiems – pavyzdžiui, sumažinti savo įsivaizdavimą, kas yra sėkmingas Kalėdų laikotarpis. Tai gali reikšti paprastą vakarienę vietoj sudėtingo trijų patiekalų meniu.
Antra, reiktų skirti daugiau laiko pasiruošimui – paimti kelias dienas atostogų arba pradėti pasirengimą anksčiau.
Įveikti situaciją taip pat padeda pasidalinimas darbais su artimaisiais – taip galima susimažinti ar padalinti darbą ir laiką, o „tiksintis laikas“ tyrime yra įvardijamas antru pagal svarbą streso faktoriumi.
Taip pat patariu keisti supratimą apie stresą sukeliančius įvykius – tai yra, situaciją suvokti ne kaip savo negalėjimą patenkinti reikalavimų, bet kaip iššūkį šį kartą pranokti save. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie sugeba taip matyti situaciją, padaro daug daugiau nei kiti.
- Kodėl mūsų lūkesčiai dėl Kalėdų tokie aukšti?
- Daugelis žmonių turėjo nuostabias Kalėdas vaikystėje. Kalėdas idealizuoja ir literatūra, romanai, eilėraščiai bei filmai.
Mes atpažįstame tai savo pačių „pasakojamuose kitiems apie mūsų Kalėdas“: labai retai, ir tik tarp pačių artimiausių draugų, pasisakoma, kad Kalėdos nebuvo maloni patirtis. Dažnai sukuriamas išankstinis įspūdis, kad „visi kiti gražiai atšventė Kalėdas, tik ne mes“.
- Kodėl dauguma pasiruošimo Kalėdoms darbų ir šiandien atitenka tik moterims?
- Daugelis pasiruošimo Kalėdoms darbų yra glaudžiai susiję su įprastais buitiniais rūpesčiais. Tyrimas daugumoje šalių parodė, kad moterys prisiima didesnę dalį buitinių pareigų nei vyrai net ir tada, kai jie turi panašų krūvį darbe – ir tai abiejų pusių buvo laikoma teisinga. Todėl „laiko turėjimas“ yra ne vienintelis veiksnys, kuris gali paaiškinti, kodėl moterys imasi daugiau namų ruošos darbų.
Kitas paaiškinimas yra susijęs su tradiciniais stereotipais, apibūdinančiais „kas yra vyras“ ir „kas yra moteris“ kiekvienoje visuomenėje. Moteris daugelyje kultūrų dažniau apibūdinama tokiais žodžiais, kaip „supratinga, jautri, švelni, orientuota kurti ryšį“, o vyrams paprastai priskiriamos tokios savybės kaip „užsispyręs, ryžtingas, sprendžiantis, kietas, nepriklausomas“. Taigi kurie būdvardžiai labiau tinka apibūdinti Kalėdas? Teisingai, tik moteriški.
Visuomenės supratimas apie moterų ir vyrų elgesį keičiasi lėtai ir nepakitęs nuolat perduodamas vaikams. Kiek žinote vyriškų žurnalų, kurie rašytų apie kalėdinius receptus ar kaip papuošti namus prieš šventes?
- Kodėl vyrai ir giminės ir dabar tiek mažai padeda?
- Mes linkę sieti atsakomybę su moteriškumu – kitaip tariant, tikimasi, kad moteris ir paskutiniu momentu ims ir suorganizuos (sėkmingas) Kalėdas.
Nors drauge ir vyrai gali susidurti su neigiamomis pasekmėmis, jei pažeis taip vadinamus „nerašytus vyriškus susitarimus“. Kaip būtų interpretuojama, jei grupė vyrų susitiktų iškepti sausainių, iškarpyti žvaigždžių langams papuošti arba padaryti Kalėdų eglutės papuošalų iš šiaudų? Turbūt dauguma vyrų apie tai darbe nepasakotų.
- Kaip paskatinti vyrus drauge ruoštis Kalėdoms?
- Galėtume pabandyti šeimoje ar poroje sukurti bendrą viziją ar tikslą, prie kurio kiekvienas šeimos narys yra pasirengęs prisidėti. Visi, kurie dalyvaus šventėje, gali pabandyti išvardyti konkrečius prašymus ir abstrakčias idėjas. Tai gali būti naudojama susitarti ir susiderėti dėl „bendro šventės vardiklio“.
Be to, vyrai taip pat orientuojasi į tai, ką „daro kiti vyrai“. Taigi jei papasakosite jiems, kaip jų idealai irgi prisidėjo prie pasirengimo Kalėdoms savo namuose, taip pat gali įvykti nedidelis Kalėdų stebuklas.
Drąsūs ir atviri gali išbandyti Kalėdų eksperimentą vaidmenų apsikeitimo forma: tėtis perka dovanas ir gamina, o mama atneša eglutę.
- Kodėl pagrindinės švenčių rengėjos paprastai sako, kad joms reikia dėkingumo, o ne prisidėjimo darbais?
- Viena iš priežasčių, kodėl moterys labiau nori padėkos nei paramos, yra vaidmuo, su kuriuo jos identifikuoja savo pačių supratimą, kas yra „namų šeimininkė“. Tai galiausiai galėtų reikšti, kad jų savivertė nukentėtų, jei žmonės pamanytų, kad jai būdingus darbus „šiemet turėjo nudirbti kiti“.
Perfekcionizmas dažnai suformuoja dar vieną problemą. Kai kurie žmonės nori, kad užduotis būtų atlikta taip, kaip jie supranta „tobulai“ – ir todėl yra tokių darbų, kurių niekada negalima patikėti kitiems.
Bendras geras įvertinimas, išsakyta padėka gerina mūsų savivertę; žmonės jaučiasi pripažinti ir „savi“. Jei dėkingumo trūksta, žmogus jaučiasi neįvertintas – tai gali sukelti psichologinį perdegimą.
- Kodėl daug žmonių per Kalėdas susipyksta?
- Įsivaizdavimas, kad žmonės pykstasi būtent per Kalėdas, gali sudaryti neteisingą įspūdį, kad Kalėdos yra konfliktų priežastis. Vien tai, kad skirtingi žmonės susirenka vienoje patalpoje ir turi laiko pasikalbėti – dažnai po ilgo laiko, praleisto nebendraujant – padidina konfliktų tikimybę. Juk konfliktų padaugėja ir, pavyzdžiui, atostogaujant kartu. Perdėti lūkesčiai apie tai, kaip harmoningai visais laikais buvo praleidžiamos Kalėdos, dažnai prisideda prie to, kad per Kalėdas įvykę konfliktai ypač giliai įstringa atmintyje.
- Tad ką galime padaryti geriau per šias Kalėdas?
- Kiekvienas turėtų paklausti savęs sąžiningai, kaip jis ar ji gali prisidėti prie džiaugsmingos šventės. Ir jei jūs nerandate daug laiko pasiruošimui, pavyzdžiui, nes turite mažų vaikų ar ypač daug darbų, turėtumėte pabandyti sumažinti savo lūkesčius ir leisti būti nustebintais, kokias jausmingas ir magiškas akimirkas atneš šiemetės šventės.
Gražus žvaigždėtas dangus gali kompensuoti tai, kad nenupirkote brangių lauko žibintų, kartu su šeima miške surinkta eglės šakų puokštė gali pakeisti pirktines eglutes ir sąžiningas padėkos žodis ar eilės kartais gali būti mielesni už bet kokią dovaną. Man ypač didelį įspūdį iš šio tyrimo rezultatų paliko tai, kad Kalėdos – nepaisant dažnai priminto pasiruošimų sudėtingumo – ir toliau visose šalyse siejamos su maloniomis patirtimis, tokiomis kaip džiaugsmas, geras maistas ir susitikimas su brangiausiais asmenimis, o taip pat poilsiu bei apmąstymais.
Apklausą apie Kalėdas „Lidl“ užsakymu atliko „Nielsen“.