Šį šeštadienį, gruodžio 21 d., Verkių regioniniame parke, Turniškių kraštovaizdžio draustinyje, apsilankęs vilnietis Vytenis užfiksavo pražydusią žibutę.
Gamtininkas Deividas Makavičius siūlė per daug nesistebėti gruodžio pabaigoje pražydusiomis žibutėmis ir teigė, kad per paskutinį dešimtmetį, kai gruodis nesmogdavo šalčiais, žibučių buvo galima rasti ir anksčiau.
„Yra dalis augalų, ir ne tik žibutės, bet ir, pavyzdžiui, žačialunkiai, kurie pražysta ir gruodžio mėnesį. Galbūt kažkuriuo metu buvo pašalę, o dabar jau ilgalaikis atlydys, oras kaip pavasarį, ir augalai pradeda naują ciklą“, – aiškino pašnekovas.
Žiemoti dar nepatraukė kai kurie paukščiai
Gamtininkas kartu pastebėjo, kad šiuo metu galima išgirsti ir paukščius, giedančius pavasarines giesmes.
„O augalai, kurie pražydo, tai jie pažydės trumpai, jokių sėklų nesubrandins ir vėl pasiners į žiemos ritmą, kai tik ateis tikri šalčiai“, – komentavo pašnekovas.
Specialistas pastebėjo, kad dėl klimato kaitos ateityje žiemą žydintys kai kurie augalai taps vis dažnesniu reiškiniu.
„Gamta tikrai dar nepaniro į žiemos sąstingį: dar ir drugelis koks skraido, ir moliuską kokį galima surasti. Dar turime žiemos laikotarpiui nebūdingo judėjimo gamtoje“, – toliau kalbėjo D. Makavičius.
Kad tiek augalija, tiek gyvūnija panirtų į tikrąjį žiemos metą, reikalingas ilgalaikis įšalas.
„Medžiai jau lapus numetę ir, pavyzdžiui, šikšnosparniai jau sulindę į žiemavietes, tačiau dar apsiskraido, nes nėra didelio įšalo“, – savo pastebėjimais dalijosi pašnekovas. Į Pietus nepatraukę dar ir kai kurie paukščiai, kaip gervės, varnėnai.
Šiltėjančios žiemos į Lietuvos teritoriją pritraukia ir naujų rūšių, kurios sugeba peržiemoti nebe tokį šaltą metų laikotarpį.
Nyks eglynai
Kaip pasakojo D. Makavičius, pietinių kraštų rūšys plinta, norėdamos užimti naujas žemes, o šiltėjantis klimatas Šiaurėje joms tampa patrauklesnis.
„Greičiausiai plinta, kurie skraido, arba augalai, kurių sėklas žmonės perneša. Vienas iš tokių pavyzdžių – vabzdys maldininkas, kuris jau keletą metų aptinkamas Lietuvoje tuo metu, kai jų migracija dar nebūna prasidėjusi Pietuose, o tai reiškia, kad jie sėkmingai peržiemoja Lietuvoje. Tas pats pastebėta su vapsvavoriu. Jis per keletą metų jau tapo ir nuolatine vorų rūšimi mūsų šalyje“, – vardijo pašnekovas.
Nors Lietuvoje sulauksime vis daugiau naujakurių iš Pietų, tuo pačiu po truputį nyks ir mums įprastos augmenijos ar gyvūnijos rūšys. Kaip pastebėjo D. Makavičius, pavyzdžiui, Lietuvoje pradės nykti eglynai.
