1. Sukurti aplinką.
Jeigu laukia rimtas pokalbis, kuris noriu, kad baigtųsi teigiamai, aš gerai paruošiu antrą pusę. Sukuriu tinkamą aplinką, kurioje jis patogiai jaustųsi. Jei esame namuose, pasirūpinu jaukumu, uždegu kvapių žvakių ar iškepu pyragą – padarau viską, kad aplinka, kurioje esame, atpalaiduotų. Galbūt paruošiu kavos ar išklausau jo problemų. Stebiu nuotaiką – jeigu tą dieną nuotaika nekokia, pokalbiui palaukiu kitos dienos.
2. Užsiminti iš anksto, bet nespausti.
Jeigu turiu kažkokį norą, kurio įgyvendinimas priklauso nuo abiejų, užsimenu iš anksto. Pavyzdžiui, jei noriu nueiti į spektaklį. Nesvarbu, kad vyras gal nelabai mėgsta teatrą, vis tiek galima taip padaryti, kad nueitume. Nesakau „eisim ir viskas“, jokiu būdu. Gerokai iš anksto papasakoju kokį nors nuostabų įspūdį iš paskutinio karto, kai buvau teatre.
Po kelių dienų papasakoju sužinojusi, kad netrukus rodys mano norėtą spektaklį. Bet pasakau tik tiek! Dar vis nesiūlau eiti. Ir tik iš trečio karto, kai vyro nuotaika puiki, o aplinką pokalbiui jau esu paruošusi, pasiūlau nusipirkti bilietus. Kartais jis net pamano, kad tai buvo jo paties noras! Ir viskas tik dėl išankstinių užuominų.
3. Primaitinti, būti dosniai.
Principas paprastas. Reikia duoti kažką jam, kad jis norėtų duoti kažką man. Paprastas pavyzdys – maistas. Paruošiu sočią ir skanią vakarienę. Kai pavalgome, paprašau jo kažką sutaisyti ar sutvarkyti – ir jis tai padaro, nes aš ką tik padariau vakarienę, taigi, jis pasąmoningai jaučia norą būti lygiu paslaugomis. Arba jeigu vasarą yra jo gimtadienis, o maniškis – rudenį. Tada vasarą aš dovanoju jam tokio brangumo dovaną, kokią norėčiau gauti pati – ir jis, rinkdamas man dovaną, jau stengsis nenusileisti nei kaina, nei išmanumu. Duok, kad gautum.
4. Rasti kažką bendro.
Jeigu noriu vyrą įtikinti savo tiesa arba man svarbu, kad jis priimtų mano nuomonę, aš ieškau bendrų taškų. Jais primenu, kad esame vienoje komandoje. Pavyzdžiui, žinau, kad jam patinka laida apie politiką. Pradėdama kalbėti paminiu, kokia gera buvo praėjusi laida. Taip jis automatiškai pasijunta vienoje pusėje su manimi, nes jam ta laida irgi patiko. Bendrumas!
Taip pat kartais stebiu jo judesius ir mimikas, ir stengiuosi juos atkartoti. Tai irgi padeda parodyti, kad esu panaši į jį, kad mūsų mąstymas viename taške. Ir tada, kai jau pasakau savo mintis, su kuriomis noriu, kad jis sutiktų, dažniausiai jis sutinka! Nes tas jausmas, kad turime daug bendrumų, jam patinka ir vyras nori, kad jausmas tęstųsi.
Štai kokie keturi metodai, kuriuos darau, kai noriu palenkti vyrą į savo pusę. Kviečiu išbandyti ir komentaruose parašyti, ar pavyko!