Švietimo politikos formuotojai ir ekspertai ne kartą siūlė Lietuvos švietimui imti pavyzdžius iš gerai žinomų švietimo lyderių: Suomijos, Singapūro, Jungtinės Karalystės ir kitų. Tačiau ar tikrai kopijavimas yra geriausias kelias? Atsakyti į šį klausimą galime tik atsigręžę į mūsų istoriją ir stiprybes, kurias turime kaip šalis.
Pavyzdžiui, matematika ir jos mokymas dažnai tampa aštriu Lietuvoje kylančiu klausimu. Tarptautiniai PISA testai rodo prastesnius mūsų mokinių rezultatus šioje srityje, kas dažnai vertinama kaip sistemos silpnybė. Tačiau reikėtų pasverti, ar tikrai būtina visiškai kopijuoti kitų šalių standartus. Ar verta pabrėžti tik tai, kuo mes „nesame“, ir pamiršti tai, ką galime pasiekti kitose srityse, kuriose esame stiprūs? Besaikis informacijos kalimas tik užkertą kelią asmenybių augimui, kūrybai ir inovacijoms. Pagal statistiką, moksleiviai praleidžia daugiausiai laiko matematikos namų darbams. Ar tai jų siekiamybė, ar daugiau prievolė? Katais prievolė be PISA rezultatų, tai prievolė, kuri neveda niekur.
Ar nevertėtų matematikos pakeisti į pasirenkamąjį dalyką ir vietoj jos sukurti skaičiavimo įgūdžių kursą, kur mokiniai patirtų daugiau sėkmės, nei nesėkmės? Tai galėtų būti kelias, kaip išvengti frustracijos ir skatinti daugiau vaikų atrasti savo stiprybes matematikoje, nesukeliant pernelyg didelės įtampos.
Lietuva turi išskirtinių pasiekimų daugelyje sričių. Pasaulinio lygio lazerių technologijos, inovatyvūs pasiekimai biotechnologijų srityje, gamtos moksluose – tai puikūs pavyzdžiai, kad Lietuva turi stiprią mokslinę ir techninę bazę, kuri pasaulyje atpažįstama kaip unikali. Tai rodo, kad mūsų švietimo sistema puikiai ugdo kūrybiškumą, inovatyvumą ir gebėjimą spręsti sudėtingus klausimus.
Tačiau švietimas neturėtų būti orientuotas tik į akademines sritis, kuriose mes galbūt nepasiekėme tiek daug. Mes galime skatinti savo mokinius ne tik siekti tobulumo matematikos ir kitose tiksliųjų mokslų srityse, bet ir atrasti savo stiprybes įvairiose kūrybinėse ir technologinėse srityse, kuriose Lietuva jau dabar demonstruoja aukščiausią meistriškumą.
Singapūro švietimo sistema dažnai pateikiama kaip idealus pavyzdys, tačiau reikėtų atsižvelgti į šios sistemos ypatumus – labai aukštus psichologinius ir socialinius reikalavimus, kuriuos patiria vaikai. Tai gali neigiamai paveikti jų emocinę ir psichologinę sveikatą, kas ilgainiui mažina inovatyvumo galimybes. Šiuo atžvilgiu Lietuva turi galimybę rasti savo kelią, kuriame derinama akademinė disciplina ir sveikas požiūris į vaiko gerovę.
Mokytojų vaidmuo švietimo sistemoje taip pat yra esminis. Lietuvoje mokytojai, nors ir dažnai susiduria su biurokratiniais iššūkiais, yra tie, kurie gali suformuoti ateities kartas. Todėl turime ne tik suteikti jiems daugiau laisvės ir pasitikėjimo, bet ir sukurti sistemą, kurioje mokytojai gali būti tikri savo darbe, turėdami galimybes spręsti problemas ir ugdyti kūrybiškus, kritiškai mąstančius asmenis.
Lietuva turi turtingą istoriją ir daug talentų, kuriuos verta ugdyti. Pasaulis pripažįsta mūsų pasiekimus lazerių technologijų, biotechnologijų, gamtos mokslų srityse. Tai tik įrodo, kad Lietuva turi potencialą kurti pasaulinius standartus, o ne juos tik kopijuoti.
Būtent todėl mūsų švietimo sistema turėtų būti pagrįsta mūsų tapatybe ir unikalumu. Vietoj to, kad bandytume aklai kopijuoti kitų šalių modelius, turime kurti tokią sistemą, kuri atitiktų mūsų vertybes ir potencialą. Svajonių Lietuva – tai šalis, kurioje kiekvienas vaikas gali atrasti savo stiprybes ir ugdyti jas, kurioje mokytojas gali būti kūrybingas ir motyvuotas, o švietimas yra ne tik žinių perdavimas, bet ir ateities kūrimas. Tik taip galime pasiekti tikrą proveržį, kuris būtų ne tik naudingas mūsų visuomenei, bet ir atspindėtų mūsų unikalų indėlį į pasaulio švietimą.
Sukurkime švietimo sistemą, kuri skatintų ne tik akademinius pasiekimus, bet ir asmeninį augimą, kūrybiškumą ir inovatyvumą, ir tokiu būdu tapsime švietimo lyderiais pasaulyje.
Mano filosofija ir palinkėjimas – nėra klaidingų atsakymų, yra skirtingi keliai į atsakymus.
Norite išsakyti savo nuomonę ar pranešti naujieną? Rašykite el. paštu pilieciai@delfi.lt!
