Švietimo sistema

Lietuvos švietimo sistema pastaraisiais metais vis dažniau patiria kritiką dėl tariamų nesėkmių, pasireiškiančių prastais tarptautinių vertinimų rezultatais. Tačiau ar tikrai problema yra mūsų sistema? Ar ne pernelyg dažnai užmirštame, kad kiekviena šalis turi savo unikalų kelią, o tai, kas tinka ki...

Švietimo ir mokslo bendruomenė savo laiku gūžčiojo pečiais, kai buvo nutarta prie Švietimo ir mokslo ministerijos prijungti sporto sektorių. Iš vienos pusės, kurgi jį padėti, iš kitos pusės: ministrai galės pasidžiaugti Lietuvos sportininkų šlovės akimirkomis, pasifotografuoti su medalininkais ir to...

Vasario pabaigoje Gintauto Palucko Vyriausybė paskelbė priemonių plano projektą, pagal kurį įgyvendins savo programą, kol bus valdžioje. Perskaičius 55 psl. sudarančią priemonių lentelę ir ilgiau stabtelėjus ties numatomomis švietimo priemonėmis, kyla keli klausimai.

Dvyliktokas – šių dienų bandymų triušis? Ir vis dėlto, dvylikta klasė yra pirmasis didžiausias išbandymas jauno žmogaus gyvenime. Ne, ne egzaminai, ne pasirinkimai dėl ateities ir net ne tėvų amžinas klausimas „O ką gi darysi baigęs mokyklą?“ yra galvos skausmas, bet didžiausias iššūkis – išgyventi ...

Kiekvienos valstybės sėkmės pagrindas yra veiksminga ir rezultatyvi švietimo sistema, kuri sudaro prielaidas darniam visų visuomenės sričių funkcionavimui. Turėjome unikalią galimybę kokybiškai sutvarkyti švietimą, tačiau su širdgėla tenka konstatuoti, kad savitikslių reformų nekompetentingas vykdym...

Vis dažniau kalbama apie įtraukųjį ugdymą mokykloje. Tik ryškėja skirtingi jo supratimai – vieni mano, kad tai specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų integracija į ugdymo(si) procesą, kiti vadovaujasi Švietimo įstatyme pateikta įtraukiojo ugdymo samprata: „įtrauktis – švietimo sistema sudaro s...

Lietuva pastaraisiais dešimtmečiais keldama tikslus švietime orientuojasi į Europos arba EBPO vidurkius ir daugeliu atvejų juos pasiekė. Toks veikimo modelis veikė, siekiant tapti vidutiniokais, tačiau lyderiai turi kelti ambicingesnius tikslus. Pavyzdžiui, Lietuvos švietimo sistema – TOP 1 Europoje...

Peržvelgusi kai kuriuos praeitos kadencijos valdančiųjų priimtus sprendimus, dar stipriau suabejoju, ar tikrai suprantame, kad gyvename XXI a. trečiajame dešimtmetyje. Šįkart – apie mokyklos modelius, kurie yra glaudžiai susiję ne tik su ugdymo organizavimu, bet ir su alternatyvų galimybėmis, siekia...

Švietimo sistema nuolat turi tobulėti, kad atlieptų besikeičiančius visuomenės poreikius bei užtikrintų Lietuvos konkurencingumą. Tačiau šiandien reikšminga dalis naujai į Seimą išrinktų politikų vengia bet kokių pokyčių švietime, akcentuodami tik didesnius finansus. Paslėpę galvas smėlyje problemų ...

„Gyvenime nieko nereikia bijoti, reikia tik suprasti. Dabar pats laikas daugiau suprasti, kad mažiau bijotume“, – yra pasakiusi žymi lenkų-prancūzų mokslininkė Marie Curie. Tokią nuostatą galėtume pritaikyti ir požiūriui į oficialiai nuo šių mokslo metų pradžios Lietuvos mokyklose startavusį įtraukų...

Premjerė Ingrida Šimonytė, pristatydama dabartinės aštuonioliktosios Vyriausybės programą 2020 m. gruodžio mėnesį Seime, pirmiausia paminėjo švietimą, pareikšdama, kad dar kadencijos pradžioje būtina „pasikloti bėgius ir pamatyti traukinį, tais bėgiais riedantį, ir turėti daugiau vilties, kad po ate...

Kaip ir kasmet, įsivažiuojant mokslo metams, pasimato ir švietimo sistemos minusai.

Nauji mokslo metai prasidėjo, tačiau skaudulys dėl Lietuvos švietimo sistemos nesumažėjo – nuo šių mokslo metų neskelbiama reikšminga dalis mokyklų duomenų: mokinių, laikiusių brandos egzaminus ir gavusių tam tikrus vertinimus, skaičiai. Dėl nepaskelbtų detalių konkrečių mokyklų brandos egzaminų rez...

Švietimui visuomenėje keliami išskirtiniai lūkesčiai, švietimo politiką matome kaip stebuklingą lazdelę, kurios burtais galime išspręsti daugelį visuomenės skaudulių. Tikimės, kad mokyklose išauginsime kūrybingas, ateičiai pasiruošusias asmenybes, tačiau dažnai mokome ne gyvenimui, bet egzaminams, n...

Praėjusią savaitę kilęs skandalas dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) užmojo apriboti duomenis, koks vaikų skaičius ir kaip išlaikė valstybinius brandos egzaminus (VBE) Lietuvos mokyklose, sukėlė ne tik švietimo specialistų, bet ir tėvų nerimą. Ar tikrai valstybei ir jos ateičiai bus ...

Kartais atrodo, kad mes, piliečiai, per daug mandagūs. Kaip kitaip paaiškinti, kad taip retai primename valdžiai apie vieną svarbiausių dokumentų, kurį jie patys iškilmingai skelbė ir patvirtino – Vyriausybės programą? O juk tai – tarsi kontraktas tarp valdžios ir visuomenės, pažadas, kokia kryptimi...

Artėjant mokslo metų pradžiai, suaktyvėjo diskusijos dėl įtraukiojo ugdymo. Randasi vis daugiau pesimizmo, skverbiasi įtraukiojo ugdymo krizės grėsmė... Pažvelkime į situaciją iš kelių perspektyvų, pasklaidykime dokumentus, pasidalinkime mintimis ir ateities įžvalgomis.

Džiaugiuosi, kad dirbu vienoje švietimo sistemos įstaigoje, kur žmonės spinduliuoja gėriu, teisingumu, sąžine, ypatinga tolerancija vienas kitam, palaikomos ir puoselėjamos tavo idėjos. Visi darbuotojai kolektyve labai gerai jaučiasi, gražiai tarpusavyje bendrauja. Savo darbą atlieka nuoširdžiai, pa...

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje gimstančių vaikų stipriai sumažėjo. Pavyzdžiui, dar 1994-aisiais jų buvo virš 40 tūkst., o dabar perpus mažiau. Toks gimstamumo mažėjimas viešojoje erdvėje jau vadinamas demografine krize, o Jungtinių Tautų prognozės rodo, kad nesiimant jokių veiksmų 2050-aisi...

„Regionai tapo viešųjų paslaugų dykumomis“, – tokius ir panašius skundus nuolat girdime iš gyventojų. Ir pagrįstai, mat šiandien konservatorių ir liberalų reformos toliau didina atstumą tarp Lietuvos miestų centrų ir periferijų. Ir tai nėra kažkoks abstraktus atstumas, kurį gali matuoti kilometrais,...