Po matematikos egzamino rezultatų abiturientės mama jaučia nuoskaudą: prisiimkit asmeninę atsakomybę

Esu abiturientės mama. Ir maniškė šiais metais laikė matematikos egzaminą, ir buvo daug abejonių paskutinėmis dienomis, kai vyko egzamino rezultatų peržiūra, tik ji tarp tų laimingųjų, kurie šiaip ne taip nepapuolė į tuos 35 procentus neišlaikiusiųjų.

Išlaikė ir lyg ir turėtų būti ramu, bet labai keistas jausmas liko – nuoskauda, kad kažkaip viskas neteisinga ir kažkas nesuvokiama, ką daro apsprendžia mano vaiką likimą.

Nėra kaltų už tai, kad tiek vaikų matematikos neišmoksta. Nėra kaltų, kad egzaminų užduotys neatitinka programų. Nėra kaltų, kad visa švietimo sistema dirba neaišku kaip ir kam. Nėra kaltų, kad trūksta mokytojų. Už nieką pas mus nėra kaltų.

Nes kiekviena naujai atėjusi vyriausybė su savo ministrais daro, kas jai patinka ir kiekvieną kartą verčia aukštyn kojomis tai, kas jau pradėta net nesulaukus rezultatų, kur tai nuves? Jau norisi, kad nors kažkas už visą tai prisiimtų atsakomybę, nors ir suprantu, kad niekas nepasikeis. O gal?

Gal nors kartą kažkam prisiėmus asmeninę atsakomybė už darbus, kurie lemia kitų likimus, bent kažkas susimąstytų? O gal apskritai verta svarstyti apie asmeninės atsakomybės įvedimą valstybiniuose postuose, kad pradėtų visi dirbti kaip sau, o ne dėl akių?

Samdėm matematikos korepetitorių suprasdami, kad patys kaip tėvai padėti šiuo klausimu kitaip negalime. Ar buvo verta? Manau, kad taip, nes rezultatai gerėjo. Galbūt reikėjo tai daryti anksčiau nei pusmetis iki egzamino, bet ar iš viso to turėtų reikėti?

Atrodo, kad pati šveitimo sistema sukurta taip, kad maitintų korepetitorius milžiniškais pinigais. Tie patys matematikos mokytojai puikiai po pamokų iš to gyvena.

Ir įtikinkit mane, kad ne specialiai viskas taip daroma? 45 minutės matematikos pamoka pas korepetitorių kainuoja nuo 20 eurų. Ir jei pavyksta rasti už tokią sumą, dar labai pasisekė. O surasti korepetitorių yra reikalų – jie turi pilnus krūvius.

Na, bet radom, kainavo daug, egzaminas išlaikytas. Dar smagu, kad galėjom už tai sumokėti, o kaip kiti, kurie neturi tokių sąlygų?

Maniškė jau baigė mokykla. Mums jau nebus tiesiogiai aktualu, kaip keisis egzaminų sistema ir pan., bet auga artimųjų vaikai, kuriems norėtųsi linkėti laikyti egzaminus aplinkoje, kuri nesusiskaldžius, teisinga ir įgalinanti, o ne priverčianti jaustis nereikšmingu ir tiesiog nuliu, lyg ne mūsų vaikai valstybę toliau kurs.

Savo istorijas ir pasakojimus siųskite [e-mail]