Šiandien vėl išaušo ramus Advento sekmadienis...Spindinčių lempučių ir žaisliukų mirgėjime užplūsta įvairios mintys. Tai atėjimo laikas, kai galima prisiminti savo praeitį, suvokti savo esmę ir prasmę gyvenime. Tai vilties ir tikėjimo ateitimi laikas. Tai metas, kai laukiama Stebuklo, kurio dar nebuvo. Atėjimas to, kas gali pakeisti mano, o gal ir viso pasaulio likimą.
Netrukus sulauksime kūdikėlio Kristaus gimimo akimirkos. Ji atneš tikėjimą, viltį ir šviesą į žmonių širdis. Bet matyt tik Dievas žino, kodėl sukūrė pasaulį, kuriame vyrauja šviesa ir tamsa, gėris ir blogis. Juk prieš du tūkstančius metų gimęs pasaulio Išganytojas ir prieš septynis dešimtmečius pasirodęs dabartinis Kremliaus tironas dienos šviesą išvydo tokie pat bejėgiai, kaip ir visi mes, paprasti žmonės. Bet vėliau vienas skleidė gėrį ir meilę, o kitas iki šiol sėja tik skausmą ir mirtį...
O aną naktį įvyko kažkas ypatingo: mane aplankė sapnas, kad iš Anapus grįžęs maskolijos valdovo virėjas su savo kariauna įžengė į Kremlių ir sugavo tą išprotėjusį senelį. Visa šalis džiaugėsi ir plojo, šlovino virėjo didvyrius. Pagaliau atėjo atpildo valanda, ir visas pasaulis suvokė, kad nėra Žemėje vietos tironams ir žmogžudžiams. Aš apsiverkiau iš džiaugsmo, bet po akimirkos pabudau ir supratau, kad verčiau jau būčiau miegojęs toliau. Nors ką gali žinoti, gal kada nors tai taps tikrove, nes dar mano senelė sakydavo, kad sapnai pildosi. Juo labiau, kad šiandien Sirija pasauliui parodė, jog ir tironai nėra visagaliai, ir anksčiau ar vėliau ateina atpildo valanda...
Bet kartu šiandien aiškiai suvokiu, kad tai laikas, kurio nebuvo nuo pat Antrojo Pasaulinio karo pabaigos. Ir garsusis pasaulio pabaigos laikrodis jau rodo visai arti vidurnakčio. Iš tikrųjų Trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo, tik dar neaišku, kaip jis baigsis. Sunku patikėti, kad visai šalia mūsų, milijonai nekaltų žmonių gedi savo artimųjų ir su širdgėla laukia...trečiųjų kruvinų Kalėdų. Bet visada lieka viltis. Gal kada nors pasaulis pabus iš sapno, kuriame buvau aš, bet pasirodys, kad tai buvo ne sapnas, o tikrovė. Gal įvyks tas tikrasis Stebuklas, po kurio pasaulyje įsivyraus taika. Gal tas išprotėjęs kremlinis senis pasaulio nebegąsdins Armagedono baisybėmis. Gal ir Marijos žemėje laimingiausias pasaulio jaunimas nebesiskandins upėse. Juk už lango – dvidešimt pirmasis amžius, tobulo gyvenimo ir technologijų laikas. Jau užtenka skausmo ir mirties. Laikas gyventi ir džiaugtis gyvenimu. Laikas mylėti vienas kitą, bet neskaudinti ir nežudyti...
To noriu palinkėti ir savo mylimiems skaitytojams. Tegul Kalėdų dvasia užpildo Jūsų širdis, mielieji. Visiems giedro ir taikaus dangaus. Švęskime Gyvenimą kartu su Kristaus atėjimu!
