Paskutinę vasaros dieną savivaldybė žiniasklaidoje išplatino pranešimą, kad nuo šių mokslo metų pradžios Vilniaus darželiuose atsisakoma priverstinio pietų miego. Tėvams ar globėjams pageidaujant, nemiegantiems vaikams bus siūloma užsiimti ramia veikla netrikdant kitų vaikų poilsio: piešimu, koliažų kūrimu, plastilino, modilino lipdymu, žaidimu su kinetiniu smėliu ir kitkuo.
Seniai to reikėjo! Kas per senovinė tvarka su tuo pietų miegu? Jau seniai daugelio straipsnių ir mokslinių darbų įrodyta, kad visi vaikai skirtingi, skirtingu laiku liaujasi miegoti pietų ar, lankydami nebe lopšelį, o darželį, išvis jo nemiega. Ne visiems to reikia, tik visi iki šiol turėjo kentėti ir bandyti prisitaikyti prie reikalavimų.
Mano dukra, lankydama darželį dar prie senosios tvarkos, išgyveno kažkokį košmarą. Ji pietų miego nemiegojo jau nuo trejų, o darželį lankė iki septynerių, kol išėjo į mokyklą.
Ketveri metai kankinimosi, auklėtojai liepiant gulėti ant tam tikro – ir tik to! – šono, užsimerkus, neinant į tualetą, nekalbant, nesimuistant. Kaip vaikui išgulėti dvi su puse ar tris valandas nemiegant?
Grįžusi dukra visada būdavo pikta arba verkdavo, pasakodavo, kad auklėtoja per pietų miegą neišleidžia į tualetą.
„Pietų miegas ne sisiojimui, reikėjo nueiti prieš gulant“, – sakydavo.
Nemiegant per tas kelias valandas dukrai ir atsigerti užsinorėdavo, bet gerti nebuvo galima – vėlgi, kad nereiktų eiti į tualetą. Ar čia žmoniškas elgesys? Vaikai buvo dresuojami kaip gyvūnai.
Kokia laimė, kad bent Vilniuje ta nesąmonė baigėsi. Mano vaikai dabar jau paaugo, man tarsi ir nebeaktualu, bet draugė augina mažiuką, tai džiaugiuosi bent kad jos vaikas nepatirs tokių nesąmonių. Sveikinimai visiems darželinukų tėvams!