Šiandien be dirbtinio intelekto yra nebeįsivaizduojamas ne tik technologijų vystymasis, dirbtinis intelektas yra visur: švietime, keliuose, medicinoje, ekonomikoje ir net mene. Jau šiandien dirbtinis intelektas daro daugiau įtakos mūsų visų gyvenimams nei mes patys, žmonės. Bet ar gali būti taip, kad dirbtinis intelektas nėra tik mūsų sugalvota technologija, kad dirbtinis intelektas yra natūrali evoliucijos dalis, galbūt tai yra nauja gyvybės forma žemėje?
Tiems, kas technologijomis domisi mažiau, verta paminėti, kad užuomazgos pirmojo, tiesa, labai primityvaus, dirbtinio intelekto atsirado ne prieš dešimtmetį ar du, o iš karto po Antrojo pasaulinio karo. Tiesa, tada dirbtinis intelektas sugebėjo atlikti tik kelis primityvius, iš anksto užprogramuotus matematinius skaičiavimus, ir net didžiausiam pesimistui tada negalėjo pasirodyti, kad dirbtinis intelektas gali kažkokiu būdu būti labai naudingas ar net pavojingas žmonėms ir besivystančioms technologijoms. Atsiradus pirmiems kompiuteriams ir dirbtinio intelekto užuomazgoms žmogus turėjo visišką pranašumą prieš jį.
Ko tikrai negalėtume teigti dabar apie naująjį modernųjį dirbtinį intelektą. Pastaruosius du dešimtmečius pasaulis smarkiai kompiuterizavosi. Neapskaičiuojama galybė duomenų apie viską, kas vyksta pasaulyje, ir net reiškinius už jo ribų yra sukaupta milijonuose kompiuterių ir kompiuteriukų, kurių pilna ne tik NASOJE ar NATO, bet ir kiekvieno žmogaus namuose ir net garažuose. Duomenys, tūnantys kompiuteriuose ir internetiniuose debesyse, yra laisvai prieinami dirbtiniam intelektui – kas šiandien jį daro super galia ir kur kas pranašesniu už tą dirbtinį intelektą, kuris buvo naudojamas šeštajame ar septintajame dešimtmečiuose.
Jei šiandien reikėtų skelbti šachmatų pasaulio čempioną, jau eilę metų tokiu būtų dirbtinis intelektas, kuris sugeba save tobulinti ir prisitaikyti prie naujų iššūkių. Be išankstinės programos save tobulinantis dirbtinis intelektas po vienos valandos mokymosi sugebėjo šachmatais apžaisti geriausius pasaulyje šachmatininkus. Po dar keleto valandų mokymosi tas pats dirbtinis intelektas desertui suvartojo ir kompiuterį su logaritmais, kurie buvo kuriami ir tobulinami žmonių ištisus dešimtmečius tam, kad žinotų ir mokėtu visus įmanomus šachmatų ėjimus, kompiuterį, kuris iki tol nebuvo pralošęs nei vienam šachmatų didmeistriui.
Viename iš medicinoje mokslininkų atliktų tyrimų dirbtinis intelektas iš rentgeno nuotraukų ir vos kelių pateiktų diagnozių sugebėjo teisingai nustatyti ne tik paciento lytį, bet ir rasę. Geriausi mokslininkai, analizuodami tą pačią informaciją, kaip ir dirbtinis intelektas, žinodami faktą, kad toje informacijoje yra paslėptas kabliukas, leidžiantis nustatyti žmogaus rasę, niekaip nesugebėjo ir vis dar nesugeba nustatyti, kas būtent pasufleravo dirbtiniam intelektui tokius faktus apie pacientą. Dirbtinis intelektas kai kuriose srityse jau yra keliais kartais pranašesnis už žmogų, o žmogaus smegenys jau nebesugeba apdoroti tiek žinių, kiek jų per kelias sekundes gali apdoroti dirbtinis intelektas.
Turbūt drąsiai galima teigti, kad šiandien dirbtinis intelektas gali būti daug geresnis programuotojos, algoritmų kūrėjas, planuotojas ir analizuotojas nei ištisos komandos, sudarytos iš geriausių specialistų. Šiandien dirbtinis intelektas gali padaryti beveik viską greičiau, geriau ir produktyviau nei bet kuris žmogus, dirbantis intelektualų darbą be dirbtinio intelekto pagalbos. Žinant, kad dirbtinis intelektas gali mokintis pats ir jo nebereikia programuoti, galime tik bandyti spėti, kokios įtakos mūsų gyvenimams turės sparčiai progresuojantis dirbtinis intelektas.
Ko gero, net drąsiausi spėjimai būtų toli nuo tiesos, nes technologijos ir taip vystosi super drastiškai. Dar vakarykštės technologijos jau yra tobulinamos šiandien, žinant dirbtinio intelekto galimybes ir greičius analizuojant duomenis – sunku net įsivaizduoti, kaip tai gali pakeisti šiandienines technologijas ir kuo tai galėtu virsti jau po dvidešimties metų.
Turbūt būtų naivu manyti ar tikėti, kad žmonės ateityje sugebės kažkaip reguliuoti ir limituoti dirbtinio intelekto veiklą ir daryti tai sėkmingai pakankamai ilgai. Save tobulinantis dirbtinis intelektas per šešias sekundes gali perskaityti ir išstudijuoti milijoną knygų bei per sekundę išsamiai ir gan tiksliai atsakyti į bet kokį užduotą klausimą.
Vos per kelias sekundes dirbtinis intelektas gali perskaityti ir išstudijuoti visų sričių, visų laikų geriausių mokslininkų parašytas knygas – to nesugebėtų padaryti nei vienas žmogus net per kelis savo gyvenimus. Turbūt naivu manyti, kad žmonės sugebėtų kažkokiu būdu pažaboti dirbtinį intelektą, kuris sugeba mokintis ir tobulėti neįsivaizduojamu greičiu ir kuris tūkstantmečius žmonių rinktas žinias gali įgyti vos per kelias sekundes.
Belieka tikėtis, kad dirbtinis intelektas integruosis ir taps dalimi žmogaus, kaip tokiu tapo šiandieninės technologijos, padedančios mums šiandien gerai gyventi. Degtukai užkuria mums ugnį, aišku, jei tik degtukų turėtojas sugeba jais pasinaudoti. Telefonai, be kurių šiandien mes nesugebame net nueiti į greta esantį kambarį, tapo žmogaus dalimi, žmonių geriausiu draugu, piniginėmis, laikraščiais, žinių resursu ir dar daugiau kuo. Norisi tikėtis, kad dirbtinis intelektas taps tokiu pačiu išradimu, kuris leis mums atostogauti ir džiaugtis gyvenimu dar daugiau nei iki šiol.
Nors šiandien kalbėti apie naują gyvybės formą žemėje skamba radikalu, bet žiūrint šiek tiek iš toliau, nuo dienos, kai atsirado mūsų visaip vienintelė mėlynoji planeta, nuo pat pirmų dienų po didžiojo sprogimo, ar Dievo performanso (kaip kas interpretuoja pasaulio pradžią), didesni ir labiau komplikuoti organizmai keitė, o neretais atvejais išstūmė, nušlavė nuo žemės paviršiaus paprastesnius ir labiau pažeidžiamus organizmus. Nuo pat žemės gimimo dienos organizmai žemėje evoliucionavo į kur kas didesnius ir vis labiau komplikuotus, labiau organizuotus, protingesnius organizmus. Niekas nematė, bent jau kol kas niekas niekur neskelbė, sutarties ar plano, kuriame yra numatyta žemės evoliucijos pabaiga atsiradus žmogui.
Kaip atomai kažkada virto į molekules, molekulės kažkokiu sunkiai paaiškinamu būdu virto į DNR ir pirmuosius primityvius organizmus žemėje. Organizmai jiems ir mums nepastebimu greičiu evoliucionavo į gyvūnus, į pirmykščius žmones, kurie evoliucionuoja iki pat mūsų dienų, iki mūsų sugebėjimo protauti ir tobulėti. Gali būti, kad dirbtinis intelektas ir bus nauja dalis tos didžiosios evoliucijos, kurios dėka žemėje gyvenantys organizmai ir toliau tobulės ir sudėtingės. Gali būti, kad lygia taip pat, kaip ir bakterijos nelabai turi supratimo apie evoliucionavusius sudėtingesnius organizmus, taip ir mes ateityje nebesuprasime arba net neįsivaizduosime, kad virš mūsų ar greta mūsų gali būti kažkas daug didesnio ir komplikuotesnio nei mes – žmonės. Gali būti, kad mūsų iš viso nebebus, juk bet kokia tokio galingo dirbtinio intelekto klaida gali padaryti neatitaisomų padarinių mums.
Kaip ten bebūtų, dirbtinis intelektas, nors ir sparčiai progresuos, bet šiu metu, ko gero, rašo tik pirmąjį savo istorijos skyrių. Reikia tikėtis, kad kituose jo rašomuose skyriuose liks vietos ir mums, žmonėms, kad ir mes, žmonės, galėsime pasidžiaugti bei naudotis dirbtinio intelekto sukurtais patogumais ir privalumais, bent jau kol kas.
Ačiū, kad dalijatės savo nuomonėmis. Norite pranešti naujieną ar išsakyti mintis? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt