Neseniai baigėsi egzaminai, mes visi rezultatų laukėme su nerimu ir, aišku, dauguma tikėjomės geresnių rezultatų. Visi šie skundai dėl blogų rezultatų, ypač dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino vertinimo nesusipratimo (taip, aš jį drįstu pavadinti nesusipratimu, nes pagal ką ir kaip yra vertinami mūsų rašiniai – nežino niekas) yra pagrįsti. Visus dvyliką metų tu stengiesi mokytis gerai, nesimuliuoji, skaitai knygas, ruošiesi tam, visada gauni gerus įvertinimus, bet kai pamatai egzamino rezultatą (blogai išlaikyta arba visai neišlaikyta), tai patys įsivaizduoti tik galite, kokios mintys sukasi mūsų galvose.
Tačiau šiandien aš apie tai daugiau nebesiplėsiu. Tad, kai jau baigėsi egzaminai, visos emocijos nuslūgo, mes, abiturientai pildėme paraiškas svetainėje LAMA BPO. Visi užpildėm ir laukiam 24 d., kai tikėsimės tą dieną gauti kvietimą į savo taip norimą studijuoti profesiją. Tačiau viskas nėra taip paprasta, kaip atrodo... Mes sužinoję savo egzaminų rezultatus, susiskaičiavę konkursinį balą, sužinome, kad mums pritrūko vos kelių šimtųjų taško iki norimo studijuoti dalyko ir dėl to negalime įstoti į savo taip ilgai svajotas studijas. Bet šis kelių balų trūkumas tėra NIEKAS, palyginus su tuo, kas neseniai įvyko.
Atsitiko taip, kad didelė dalis abiturientų sulaukė laiškų, kad jų taip norimos studijos, galbūt nuo vaikystės buvusi svajonė – negali išsipildyti. Tad dabar didžioji dalis teikiame paraiškas stoti kitur, bet ne ten kur norime, o ten, kur mūsų „mielieji” sugalvos. Atrodo keista, ar ne? Bet tai yra tiesa! Mes sulaukėme laiškų, kad į mūsų norimų studijų vietas šiais metais priėmimo tiesiog nebus.
Pavyzdžiui, dažnai girdime, kad mokytojo darbą dirba tie, kurie tam turi pašaukimą nuo pat vaikystės. Bet didelė dalis šiandien sužinojo, kad ten įstoti galimybės nebebus. Bet kam tai rūpi? Tikrai ne mūsų švietimo atstovams ir ne mūsų valdžiai. Ir dar, mes šiuos laiškus gavome, kai beliko dvi dienos iki paraiškų teikimo pabaigos.
Ką daryti šiuo atveju, jei aš negaliu įstoti ten, kur visada norėjau ir ne dėl savo klaidų (juk mes, didžioji dalis, esame žiopliai, kurie nesimoko mokykloje ir moka tik verkšlenti ), o dėl to, kad tiesiog belikus dviems dienoms jie sugalvojo, jog šių studijų šiais metais tiesiog nebus.
Tad kyla klausimas: ką mums daryti? Yra du galimi variantai: Pirmas – stoti ten, kur tu visai nenori ir iššvaistyti savo brangius 3-4 metus arba antras – emigruoti. Kitų išeičių aš nesugalvoju.
Dabar Jūs turbūt sakysite, kad va ir vėl abiturientai verkia, skundžiasi, viskas jiems blogai ir kad visada taip buvo ir bus. Tačiau ką daryti, kad to nebebūtų?! Nebegalima ir nebereikia tylėti, nes ir taip ilgai buvo tylima, bet ir vėl pasikartosiu: kam tai rūpi, nes mūsų valdžiai mes esame niekas...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Abituriente, sutinki ar nori paprieštarauti? Išsakyk savo nuomonęs rašydamas el. p. pilieciai@delfi.lt.