Po darbų mėgstu užsukti į prekybos centrą apsipirkti būtiniausių maisto produktų, tad jau gana įprasta, kad pakalbina savanoriai iš įvairių organizacijų, siūlantys prisidėti prie paramos senoliams, ar gydytojų klounų iniciatyvos.
Bet vieną tokį eilinį vakarą sulaukiau įdomesnio pasiūlymo – siūlė parūkyti.
Čia toks keistas variantas, kur viena ranka draudžiam, o kita siūlom? Ant pakelių lipdom baisiausias nuotraukas, o dabar prieina ir man sako – labas, gal rūkai? Rūkai? Tai pabandyk Glo.
Aišku, net jeigu sakai, kad nedomina, Glo atstovai toliau pakankamai agresyviai kalbina ir klausimų laviną uždavę toliau tęsia savo reklamą. Pasakoja, kad pigus, jog labai populiarus pas kaimynus lenkus, ten labai pasiteisino. Tu tik pirk ir rūkyk.
Gerai, kad bent paklausė, kiek metų ir ar apskritai rūkau. O tai galėjo ant nepilnamečio kokio užsirauti.
Apskritai, gana keistas man toks jų priėjimas ir pasakojimas apie kažkokį Glo ir dar jo lyginimas su kitais gamintojais.
Nesu profesionalus teisininkas, o ir teisės aktų laisvalaikiu nestudijuoju, bet kiek žinau, tabako ir alkoholio reklama Lietuvoje yra draudžiama. Dėl to pas mus viskas „nealkoholiniu“ patapo. Net šampūnai.
Bet jūs man pasakykit, ar toks priėjimas vidury baltos dienos ir pasakojimas, koks puikus prietaisas tas Glo nėra reklama? Betrūko, kad dar kokią skrajutę įduotų į rankas su specialiu nuolaidos kodu. Nors ir taip gyrė, kad jis tik dvidešimt eurų tekainuoja. Sakė, kad tikrai apsimoka, svarbu imti ir pabandyti.
Gal būtų ta reklama ant manęs suveikusi, bet ne pirmus rūkau, tai kažkokios neaiškios naujienos manęs nedomina. Per tiek metų jau atsirinkau, kas man patinka, tai labiau suerzino pats principas, kad vidury parduotuvės, į kurią ateini avokadų nusipirkti, gauni visą informaciją iš jaunuolio, kuris sako: „rūkai? Tai pirk Glo.“
Keistos pas mus taisyklės. Tikiuosi, kad kažkas pasikeis.
Savo istorijas ir pasakojimus siųskite pilieciai@delfi.lt