Aš visada jaučiau didelį potraukį seksui. Jaunystės metais universitete mylėjausi su labai daug vaikinų. Susipažindavau klube, bendrabutyje, studentų atstovybėse, arba tiesiog parke. Galbūt mane net būtų galima pavadinti nimfomane. Netgi mokyklos laikais kartas nuo karto pakvailiodavau su vyresniais berniukais. Dabar man 32-eji metai ir jau kurį laiką esu ištekėjusi. Taip jau atsitiko, kad vienos nakties metu pastojau ir ištekėjau už gero vyro. Jis nėra to vaiko tėvas, bet tikiuosi niekada apie tai nesužinos. Jau po kelių mėnesių nuo gimdymo slaptai pasidariau DNR testą, kad įsitikinčiau. Vis dėlto, nepaisant to, nusprendžiau, kad būsiu gera ir ištikima žmona.
Pirmi metai buvo labai sunkūs – vaikas, vienas partneris, vakarėlių ir judesio trūkumas. Jaučiau, tarsi kažkas mane varžo, negalėjau taip būti, todėl leidausi į šiokius tokius nuotykius, dėl ko po to jaučiausi tikrai blogiau. Visgi filmas „Purge“ pakeitė mūsų šeimyninį gyvenimą. Pagalvojau – o kas, jeigu kartą metuose jokios neištikimybės nesiskaičiuotų? Kas, jeigu tai savotiška amnestijos zona, kur jokie nusikaltimai nėra fiksuojami. Pasikalbėjau su savo drauge, ji man pritarė ir mes nusprendėme, kad taip ir darysime, tik vyrams nieko apie tai nesakysime.
Pirmą kartą skridome į Turkiją dviems savaitėms. Palikau vyrą prižiūrėti vaiką, o pati su drauge išskridau, argumentuodama, kad labai pavargau nuo vaiko auginimo ir man reikia saulės, pliažo ir ramybės. Jau pirmą dieną, vos atvykusios su drauge padauginome alkoholio ir susiradom kažkokius olandus. Seksas buvo nuostabus, norėjosi tęsti ir tęsti. Vis dėlto draugė man priminė, kad mūsų tikslas yra prisisotinti tiek, kad po to visus metus būtume sąžiningomis moterimis.
Kiekvieną dieną ir naktį vis surasdavome kažką. Mylėdavausi visur – viešbutyje, ant stogo, jūroje, prie jūros, už kioskelio, po tiltu, tiesiog gatvėje, kažkokiame urve... visur, kur tik buvo įmanoma. Ne viską ir prisimenu, nes alkoholio buvo tikrai daug. Paskutines dvi dienas jau tikrai nieko nesinorėjo, bet privalėjome tęsti toliau sukandusios dantis, nes žinojome, kad kito šanso nebus visus metus.
Paskutinę naktį susipažinome su gausia rusų kompanija, jie mus pavaišino kažkokiomis tabletėmis ir tiesiog visą naktį mylėjomės. Mes susitarėme niekada nekalbėti apie tai už atostogų ribų, tarsi nieko ir nebūtų įvykę. Įsėdome į lėktuvą namo ir vėl pavirtome į namų šeimininkes. Tik lėktuve į mūsų pusę buvo keli keisti žvilgsniai. Galbūt kažkurie iš keleivių matė mus švenčiančias, galbūt su kažkuo iš jų ir pasimylėjau, neprisimenu.
Grįžusi namo jaučiausi stebėtinai pailsėjusi. Vyras irgi pastebėjo, kad jaučiuosi daug geriau, netgi įdegusi oda labai švyti. Visus likusius metus buvau jam puiki žmona. Jokių skandalų, jokių išdavysčių, jokių nuotykių, nieko. Kitą vasarą su drauge pasielgėme lygiai taip pat – skridome dviems savaitėms į Turkiją ir šventėme iki galo. Šiemet bus jau ketvirti metai, kaip skrisime į Turkiją, į savo dviejų savaičių kruizą, kurio metu – neegzistuoja jokios išdavystės.
Noriu patarti tai visoms moterims, kurios turi sunkumų suvaldyti save nuo ėjimo į kairę. Paimkite atostogų, nors savaitei, nors į Palangą ir išjunkite visas taisykles tam laikotarpiui. Pastebėsite, kaip pagerės jūsų gyvenimas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.