Jūs neįsivaizduojate, koks siaubas, kai ryte žvilgtelėjęs per langą pamatai prisnigtą kiemą ir sniegu užverstą išvažiavimą iš jo. Su siaubu pamenu 2005-2006 m. žiemą. Tai buvo pirmoji žiema nuosavame name.
60 metrų keliuko, įkalnė ir išvažiavimas į pagrindinį judrų kelią. Tuo keliuku naudojasi tik mūsų šeima, tai ir kasti reikėjo – man. Vieną dieną nieko – sportas, bet kai reikėjo per dieną tris kartus mojuoti kastuvu tai darėsi tragedija.
Kol aš atostogavau namie, tai kasiau, kai išvažiavau į komandiruotę – atvažiuodavo vaikai pakasti, kad mama galėtų į darbą išvažiuoti ir parvažiuoti.
Kitai žiemai problemą išsprendėme paprastesniu būdu ir nusipirkome visais keturiais ratais varomą mašiną. Nors namuose tos problemos nebeliko, bet žiemos nenoriu.
Dviejų rūšių blynai
Kelininkai sutaupo druskos, vairuotojams keliuose saugiau nes nuo priekabų stogo nebeskraido ledo gabalai, mažiau transporto guli pakelės grioviuose, o senjorams nebereikia sėdėti gipsuotomis rankomis ir kojomis. Geriau, kad sniego nebebūtų, o visoje Europoje būtų prancūziškos žiemos.
Bulviniai blynai ir sunkvežimio kabinoje yra bulviniai, ir reikalauja tų pačių pastangų. Nori nenori, tenka skusti bulves. Tai – ne mano darbas.
Namuose ji atlieku tik už didelį prasižengimą, bet čia nėra prasižengėlių, tai tenka skusti pačiam. Neįsivaizduoju, kokią šunybę turėčiau iškrėsti namie, kad XXI amžiuje rankomis tarkuočiau bulves. Tai – kažkoks anachronizmas, bet šįkart ir tą daryti tenka.
Abiem – po triuką
Kad būtų įdomiau ir sočiau, įberiu vakarykščių grikių, truputį miltų, įmušu vieną kiaušinį, įpjaustau lietuviškų pieniškų dešrelių ir svogūnų. Svogūną pjaustau stambiai, kad kvepėtų, tarp dantų girgždėtų ir bakterijas naikintų. Ką toliau daryti, žino ir vaikai – kepti.
Tiesa, kepimas nedidelėje kabinoje turi savų ypatumų. Kad riebalai nesitaškytų, užkaitusią keptuvę nukeliu, lukteriu, kol atvės, atidengiu, apverčiu blynus ir vėl dedu atgal ant ugnies.
Na, ir viskas – ypatingi bulviniai blynai paruošti, toliau kepu desertinius miltinius blynus.
Čia viskas paprasčiau. Miltai, pora kiaušinių, cukrus, druska ir sausa grietinėlė kuria baltiname kavą. Kaip grikių niekas nededa į bulvinius blynus, taip sausos kavinės grietinėlės neberia į miltinius blynus. Vis bus truputį kitaip. Tešlą padedu ant grindų, nes ties ta vieta kabinos apšildymo krosnelė pučia karštą orą. Tegu masė prisirpsta.
Užteks laukti, laikas kepti, o tai pavasaris, nesulaukęs blynų praeis pro šalį, klimatas atvės ir vėl užvers sniegu. Kabina sutvarkyta, stalas padengtas. Nežinau, kaip jūs, bet aš vietoje sniego kasimo geriau pasivaikštau jūros pakrante, pasportuoju, o vakare ramiai pažiūriu filmą. Skanių blynų!