Laimę apibūdinti ganėtinai sudėtinga, tačiau aptakiai tai galima įvardinti kaip „jausmą, kai tavo gyvenime viskas vyksta harmoningai ir tu jautiesi laimingas tuo, ką veiki jame, tuo kuo užsiimi, kai jauti, kad darai kažką prasmingo, o darydamas tai jautiesi tik geriau ir geriau“.
Protingas žmogus savęs nuolat turėtų klausinėti „ką aš gyvenime veikiu“, „kokia mano gyvenimo prasmė“, „ką turėčiau nuveikti, kad jausčiausi prasmingas“, „kokia yra mano mylima veikla“. Tačiau dažnai žmogus, įsisukęs į savo kasdienius darbus, pamiršta visa tai, tiesiog gyvena, ryte keldamasis, dieną eidamas į darbą ir vakare bare „švęsdamas pagaliau atėjusį penktadienį“.
Keista, bet daugumai tai visai normalus rėžimas ir netgi savotiška siekiamybė. Juk jis sunkiai dirbo visą dieną ir vakare tikrai yra vertas „atsipalaidavimo“ su draugais prie taurelės. Tačiau esmė yra ta, kad jis bėga, bėga pats nuo savęs, nuo savo minčių į „užsimiršimą“. Galvoja, kad jei išgers, pralinksmės ir pasidarys laimingesnis, bet to niekada iš tikrųjų neįvyks.
Žmogus bandydamas savo mintis paskandinti alkoholyje niekada nepatirs tikros laimės, nes laimė yra natūralus jausmas. Laimė arba yra tavo gyvenime, arba jos nėra, ir čia jau viskas priklauso nuo to, kaip stengiesi tą laimę kurti. Laikinas proto užtemdymas svaigalais, tiesiog pakylėja į netikrą euforiją, kuri su laime neturi nieko bendro, vien todėl, kad ji netikra, o dažnai girtas asmuo tampa ir agresyvus, aršus, jis nori pasirodyti, atkreipti į save dėmesį.
Tikrai laimingas žmogus visų pirmą negeria, jam to nereikia, jis patenkintas savo gyvenimu, taigi jam nereikia „niekur bėgti“, „nieko užmiršti“ ar „užsimiršti“. Tikrai laimingas žmogus nėra ir agresyvus ar aršus, priešingai - jis draugiškas ir paslaugus, jis nori savo laime dalintis ir su kitais, nes laimingu vienam būti neįmanoma. Laime reikia dalintis su kitais, nes tik dalindamasis gali būti tikrai laimingas.
Tikrai laimingas žmogus niekada nenorės išsišokti ar pasirodyti geresnis už kitus, jam nereikia to vien todėl, nes jis jau yra laimingas, jis jau įrodė savo vertę, aplinkiniai žmonės labai greit pastebi, kas yra išsišokėlis, o kas tikrai pagarbos vertas žmogus. Laimingas žmogus taip pat stengiasi padėti kitiems ir tai nebūtinai yra materiali pagalba, tai gali būti ir sukauptų žinių dalinimasis, paprastas pokalbis, kito išklausymas.
Šiuo metu dauguma žmonių pamiršta pagalvoti apie tai, apie ką jie kažkada svajojo, apie tai, ko troško ar ko norėjo, nes juos slegia materiali buitis: sąskaitų apmokėjimas, paskolos gražinimas, nuomos mokesčiai, per televiziją ir kitas informacines priemones nuolat skatinama ką nors pirkti.
Žmogui laimė asocijuojasi tik su pinigais, tačiau iš tikrųjų, žmogus nenori konkrečių dalykų, nesvarbu kas tai būtų - automobilis ar naujas dezodorantas. Jis nori jaustis laimingas, nori, kad jį pastebėtų jo naujame automobilyje, kad pavydėtų jam, jis nori patirti tą „nugalėtojo jausmą“, lygiai tas pats ir su dezodorantu. Žmogui nesvarbu dezodorantas, jis tik nori, kad aplinkiniai galvotų, jog jis labai kvepia, yra švarus ir patrauklus, ką ir žada reklama. Tačiau net ir tenkindamas tuos įgeidžius žmogus laimingas niekada netaps dėl labai paprasto dalyko – įgeidžiai, troškimai ir norai yra neriboti.
Net jei nusipirksite naują „Porsche“, greitai norėsite antro, arba kitos spalvos, t.y. nuo jūsų finansinės būklės keičiasi tik jūsų įgeidžių „mastelis“. Jei esate mažesnius pinigus gaunantis žmogus, norėsite naujo BMW, jei didesnius – norėsite privataus lėktuvo, tačiau vis tiek norėsite norėsite ir nebūsite laimingas, nejausite pasitenkinimo su tuo, ką turite...
Ką daryti? Reiktų pradėti atsakinėti į klausimus, į kuriuos per savo gyvenimą privalo stengtis atsakyti kiekvienas žmogus, ir į kuriuos, deja, atsako tik mažuma: „ką aš gyvenime veikiu“, „kokia mano gyvenimo prasmė“, „ką turėčiau nuveikti, kad jausčiausi prasmingas“, „kokia yra mano mylima veikla“.
Kai pradėsite užsiiminėti jums patinkančia veikla, veikla, kurioje jūs jausitės save realizuojantys, svarbūs ir padedantys kitiems, tada ir prasidės ta tikroji laimė, kai rytą atsibudę galvosite ne „o Dieve mano, už ką ir vėl pirmadienis“, o „puikumėlis, ir vėl naujos savaitės pradžia, laukiu nesulaukiu kada pradėsiu veikti“. Laimė bus tada, kai jūs nuoširdžiai tikėsit tuo, ką darot, ir kai jausite, kad ta jūsų veikla prisideda prie pasaulio keitimo, kad jūs įdedate savo indėlį.
Tada jūs niekada daugiau nebedirbsite, jūs džiaugsitės gyvenimu, o tokiu atveju ir kitiems nešite džiaugsmą, nes to nedaryti yra tiesiog neįmanoma, kai pats esi save realizavęs ir laimingas.
Kiekvienas žmogus turi pomėgių, įdomių jam sričių, sričių, į kurias gilinasi ir apie kurias mėgsta kalbėti ar skaityti. Labai svarbu norint pasiekti pokyčių savo gyvenime nebijoti judėti nors mažais žingsneliais savo svajonių link. Kai jau išsigryninsite, kas tikrai jūsų gyvenimą paverstų jums įdomesniu, pradėkite tuo domėtis.
Jei jau tai darote, nesustokite – darykite tai ir toliau, eikite į susitikimus su žmonėmis kurie jau yra pasiekę tokių tikslų kokius pasiekti norite jūs, nebijokite apie savo norus kalbėti su savo šeimos nariais, draugais, pažįstamais, žmonėmis kuriais pasitikite. Svarbiausia, veikite – veikite, nes vien mąstyti apie tai neužtenka, reikia veikti.
Labai linkiu visiems laimės.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!