Dar 2011 m. man pasakė, kad į olimpiadą važiuos Jevgenijus Šuklinas, bet kelialapis į Olimpines žaidynės nebuvo asmeninis ir aš nenuleidau rankų!
Sezonas prasidėjo gal truputį vėlokai, vasario mėnesį. Anksčiau tai buvo neįmanoma dėl finansinių sunkumų. Padėjo Darius Čereška. Ačiū, kad yra tokių žmonių. Teko farsuoti, kad pakelčiau formą, nes mano pagrindiniai priešininkai sedėjo stovyklose jau nuo gruodžio mėnesio. Pirmas startas buvo Portugalijoje.
Po trijų treniruočių savaičių startavau „Nelo Winter Challenge“ varžybose. Į varžybas mane nuvežė Ispanijos klubas „Kayak Tudense“, bet atstovavau Lietuvai. Pagrindinė užduotis buvo pažiūrėti, kaip vyksta pasiruošimas, kur esu dar silpnas ir, aišku, gauti patirties. Pirmas startas man labai patiko, užteko jėgų visam nuotoliui, buvo geras jausmas. Bet vakare startas davė apie save žinoti, užmigau apie 21 val. Kitą dieną patekau į finalą ir tai man buvo tikrai geras rezultatas, nes dalyvavo virš 40 sportininkų iš įvairių šalių. Finale buvau tik devintas, nes padariau falstartą ir starto sistema mane atmetė atgal. Grįžau į Ispaniją žinodamas, kaip dirbti toliau.
Praleidau Ispanijoje beveik du mėnesius, padariau didelį darbą. Aišku, būtų geriau padaryti porą stovyklų po tris savaites, bet pinigų važinėjimui nebuvo. Butą rado Ispanijos sportininkai, valtį davė
Ispanijos klubas, klubo treneris net davė nuo visos bazės raktus, galėjau sportuoti, kada tik panorėsiu. Visos sąlygos padarytos, Lietuvoje manęs net į savo bazę neįleidžia, nes niekam nepriklausau. Mano trenerio nebuvo, technikos niekas nežiūrėjo, tik ką pats jaučiau. Balandį atvažiavus į Lietuvą, teko irkluoti Elėktrėnuose. Šalta, bet nieko nepadarysi.
Po dviejų savaičių Lietuvoje pavyko išvažiuoti į stovyklą, į Zagrebą (Kroatija). Salygos gyventi buvo baisios, bet irkluoti reikėjo ir teko važiuoti bet kur, kad tik augtų forma. Stovykla truko 18 dienų, teko ir susirgti, dirbau, kiek galėjau, labai reikėjo pakelti greitį, išvaziuodamas iš Zagrebo buvau patenkintas. Gyvenimo sąlygos nuėjo į antrą planą.
Grįžus į Lietuvą ilsėtis nebuvo laiko, už dviejų savaičių turėjo būti Lietuvos Taurės varžybos. Galvojau tik apie techniką, jausmą ir valties greitį. Labai norėjau laimėti šias varžybas, nes mano forma kyla antroje sezono pusėje, o dar tik gegužės pradžia. Labai reikėjo laimėti prieš Jevgenijų Šukliną. Porą savaičių sportavau Trakuose, ryte atvažiuodavau, dieną miegodavau teisėjų namuke ant čiužinio, vakare išvažiuodavau atgal. Toks gyvenimo budas jau tęsiasi keletą metų, nes pinigų padaryti stovyklai nėra.
Varžybas perkėlė į Šiaulius. Oras buvo visai geras, galiu pasakyti, tai buvo mano sąlygos. Pūtė geras vėjas į nugarą, reikėjo greit irkluoti. Jau važiuodamas į varžybas žinojau, kad laimėsiu. Taip ir įvyko, laimėjau! Čia buvo ne tik laimėjimas prieš sportininkus, prieš kuriuos jau buvau daug kartu laimėjęs, bet ir prieš tuos žmones, kurie neleidžia man siekti geriausių rezultatų. Finišuojant pirmam, dar teko tai įrodinėti finišo bokštelyje, visi matė, kas laimėjo, bet tik ne teisėjai, kurie įrašė Jevgenijų Šukliną į pirmą vietą. Laimėjęs ir prieš teisėjus (teko atspausdinti fotofinišą), nuėjau į apdovanojimus. Pirmas buvau aš, antras Jevgenijus Šuklinas, trečias Tomas Gedeikis. Abu jie yra olimpinės rinktinės nariai, bet, kažkodėl, ne aš.
Po varžybų paaiškėjo, kad galiu važiuoti į pirmą Pasaulio taurės etapą, bet savo sąskaita. Važiuoti reikia, nes startuos Jevgenijus Šuklinas ir man būtinai reikia vėl laimėti, bet pinigų nėra. Padėjo Darius Čereška, mes kartu ir nuvažiavom. J. Šuklinas neatvažiavo. Kodėl? Pasaulio taurėje susirinko rekordinis dalyvių skaičius, dalyvavo sportininkai iš 67 šalių. Po du iš šalies. Dalyvavo visi pasaulio lyderiai. Buvau geroje formoje ir nieko nebijojau. Patekau į finalą, ir buvau labai patenkintas, programą minimum padariau.
Į finalą pateko du Rusijos sportininkai: Ivan Shtyl (pasaulio čempionas), Maksim Opalev (olimpinis čempionas), du Kazachstano (Azijos žaidynių čempionai), po vieną Azerbaidžano (pasaulio prizininkas), Brazilijos, Kanados, Ukrainos (pasaulio prizininkas, šių metų olimpinis čempionas) šalies atstovai. Į finalą nepateko ispanas (2011 m. Pasaulio čempionato prizininkas), prancūzas (2010 m. Pasaulio prizininkas), baltarusis (Pasaulio čempionas), vokiečiai (Sebastian Brendel, Kiraj), tai parodė, kad konkurencija buvo didžiulė.
Finale finišavau šeštas, nors 50 m iki finišo buvau stabiliai antras, prieš 10 m - ketvirtas. Buvau labai nepatenkintas distancijos praėjimu, gal reikėjo padaryti kiek silpnesnį startą, nes dešinių vėjas atėmė iš manęs daug jėgų. Iš lietuvių pasirodžiau geriausiai. Į varžybas federacija vežė apie 10 žmonių ir tik aš vienintelis buvau rėmėjo sąskaita.
Jau galvojau, kad padėtis pasikeis, nes visi mano pinigai jau buvo išleisti, ir BKI federacija ar LOSC padės man toliau ruoštis sezonui, bet, deja, ne! Po dviejų savaičių antras Pasaulio Taurės etapas Maskvoje, būtinai reikia važiuoti, ten važiuos Jevgenijus Šuklinas. Nes reikia dar kartą įrodinėti, kad esu stipriausias. Finansavimo neduoda. Teko skolintis. Labai sunku pasiruošti varžyboms, kai reikia galvoti ne tik apie sportą, bet ir apie pragyvenimo šaltinį. Kartais neturėjau pinigų net pavalgyti. O čia dar reikia ieškoti pinigų varžyboms. Į Maskvą nuvažiavau. Bet neturėjau savo valties, federacija nevežė. Teko nuomotis. Gavau valtį iš kitos medžiagos, viduj viską teko perklijuoti. Po pirmos treniruotės supratau, bus labai sunku pagauti atramą bei vandens jausmą. O laiko kaip ir nėra, už poros dienų startas. Oras buvo šaltas, vos 10 laipsnių.
Į finalą patekau be didelių problemų, bet po dviejų startų buvo aišku, su tokiu irklavimu bus sunku kovoti dėl medalio, atramos nėra, irkluoju vien rankomis. Prieš finalą teko vėl keisti padėtį valtyje, atsitraukiau truputį atgal. Bet tai nepadėjo, finišavau šeštas. Finišuodamas pamačiau šalia savęs Kanados, Japonijos atstovus, kurie prieš porą savaičių pralaimėjo virš dviejų sekundžių. Nors dauguma Lietuvos sportininkų džiaugtųsi šeštąją vieta Pasaulio taurėje, bet tik ne aš.
Po savaitės vėl dalyvauju varžybose Lietuvoje „Brača sport“, jose turėjo startuoti visi Lietuvos atstovai. Bet pagrindinis neatvažiavo. Susirinko ir be jo gera kompanija: Raimundas Labuckas, Tomas Gadeikis (triskart Pasaulio čempionai, šešiskart Europos čempionai). Sava valtis yra sava, atsistoji ir irkluoji, niekas netrukdo, ir technika gera, ir yris gaunasi. Laimėjau ir čia.
Toliau už dviejų savaičių Europos čempionatas. Federacija manęs vėl neveža, 200 m užrašytas Jevgenijus Šuklinas. Kaip pasakė, federacija taip nusprendė dar žiemą. Gyvenau atskirai nuo rinktinės, su treneriu ieškojom kur apsistoti, nes gen. sekretorius man neužsakė vietos. Teko startuoti 500 m. Čia tas pats kaip Usainui Boltui startuoti 800 m. Nors pusfinalyje 400 m. irklavau pirmas, per paskutinius metrus mane aplenkė 4 varžovai. Galutinėje įskaitoje užėmiau 12 vietą. Dar kitą savaitgalį vyko Lietuvos čempionatas. Pavargęs nuo tiek varžybų (per 8 savaites 6 varžybos), o reikia dalyvauti ir čia. Laimėjau ir Lietuvos čempionatą! Dalyvavau visose Lietuvos varžybose, nepraleidau nė vienų, nes reikėjo įrodinėti, kad esu stipriausias, laimėjau viską, kas įmanoma, specialiai važiavau į visas varžybas, kad tai įrodyčiau, bet niekam nebuvo įdomu.
Olimpinėse žaidynėse buvo tik penki pretendentai į medalį, Azerbaidžano, Rusijos, Ukrainos, Ispanijos ir Lietuvos atstovai. Azerbaidžano sportininkas Valentinas Demyanenko pasitraukė iš kovos dar paruošiamajam plaukime, jam plyšo kojos raumuo. Taigi, finale liko tik keturi. Prieš ispaną jau šiemet buvau laimėjęs, o su rusų ir Ukrainos atstovais šiemet Lenkijoje jau buvau susitikęs pasaulio taurės finale, ir tik ant paskutinių metrų jie prieš mane laimėjo, taigi, laisvai galėjau kovoti dėl aukščiausios pakylos.
Dabar Jevgenijus Šuklinas yra Olimpinis vicečempionas, o aš tik Lietuvos. Tikiuosi, kad kitais metais bus teisiškai patvirtinta, kada ir kur bus atrankos į Europos bei Pasaulio čempionatus. O dar geriau būtų, jeigu federacija sugebėtų padaryti viso olimpinio ciklo strategiją.
Aciū visiems, kas mane palaikė sunkią akimirką... AČIŪ Jums už pagalbą ir palaikymą! SAVO OLIMPINĮ MEDALĮ AŠ DAR LAIMĖSIU!
Pasiekimai:
Lietuvos čempionas: 1999, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2005, 2006, 2009,
2010, 2011, 2012 metais.
2000 m. 2-a vieta Jaunių Europos čempionate; (Prancūzija, Bologne su
mer);
2001 m. 12-a vieta Pasaulio čempionate (Lenkija, Poznan); 1-a vieta „Olympic Hopes“ varžybose.
2002 m. 6-a ir 7-a vieta Pasaulio taurės etampe, 11 vieta Pasaulio čempionate (Ispanija, Sevilija);
2003 m. 3-a ir 4-a vieta Pasaulio taurės etape; (Lenkija, Poznan);
2004 m. 6-a, 7-a vieta Europos čepionate (Lenkija, Poznan); 5-a vieta Europos čempionate (U-23) (Lenkija,Poznan);
2005 m. 4-a vieta Pasaulės taurės etape, (Lenkija, Poznan), 6-a vieta Europos čempionate, (Lenkija, Poznan); 5-a vieta Pasaulio čempionate, (Kroatija,Zagreb);
2006 m. 3-a Europos čempionate (Čekija, Raczice); 8-a vieta Pasaulio čempionate, (Vengrija, Szeged);
2007 m. 8-a vieta Pasaulio taurėje, (Kroatija, Zagreb)
2008 m. 4-a vieta Europos čempionate,(Itajija, Milan); 3-a vieta Pasaulio taurėje (Vengrija, Szeged); 3-a vieta Pasaulio taurėje (Lenkija, Poznan);
2009 m. 4-a vieta Europos čempionate,(Vokietija, Brandenburg); 5-a vieta Pasaulio čempionate (Kanada, Halifax);
2010 m. 6-a vieta Pasaulio taurės varžybose (Prancūzija, Vichy); 2-a vieta Pasaulio taurės varžybose (Vokietija, Duisburg);
2012m. 6-a vieta Pasaulio taurės varžybose (Lenkija, Poznan); 6-a vieta Pasaulio taurės varžybose (Rusija, Maskva).
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!