Pirmąją pasakojimo apie sekso klubą Olandijoje dalį galite rasti čia.
Apie šias žaidimo taisykles jau buvau girdėjusi, todėl po rūbais vilkėjau baltu maudymosi kostiumėliu. Su juo jaučiausi saugi. Kaip ir paplūdimyje. Taip raminau save, kad labai nesijaudinčiau.
„Antrame aukšte yra poilsio ir meilės kambariai. Rinkitės, ką norit. Yra ir viešbutis, jei sugalvotumėte pasilikti nakčiai“, – pridūrė administratorė.
„Olandijoje galima nusipirkti už pinigus bet ką: ir meilę vienai nakčiai, ir seksą. Tik mokėk, o norai ir fantazijos bus išpildyti“, – pagalvojau ir man pasidarė nejauku. Tačiau dabar neturėjau kur trauktis. Bilietai jau nupirkti. Pirmyn į meilės šventę...
Nebūk maža mergaitė
Mane labiausiai domino ne ten vykstantis veiksmas, kiek ten besilankantys žmonės. Kas jie tokie? Kodėl jie čia leidžia savo laisvalaikį? Mane kaip magnetas traukė lankytojų asmeninės istorijos. Nežinomybė šiek tiek baugino, bet didelis smalsumas ėmė viršų...
„Turime ir kitokių paslaugų: masažus, žigolo. Štai jums mūsų skrajutė. Pasiskaitykite. Gal rasite naujų idėjų kitam kartui. O čia – raktelis nuo jūsų seifo persirengimo kambaryje. Ten galėsite palikti visus daiktus. Gero vakaro. Jei turėsite klausimų, kreipkitės. Visada maloniai padėsime“, – pabaigė ji.
„Arie, aš noriu namo. Man čia nejauku. Kodėl nupirkai iš karto nuolatinį? Išmesti pinigai. Aš čia tikrai daugiau neateisiu. Man visų tų žigolo ir sekso kambarių per daug“, – pasakiau vyrui.
„Nebūk maža mergaitė. Niekas mūsų čia per prievartą nelaikys. Aš noriu valgyti. Pavalgysim, išgersim gerų gėrimų, pasilepinsim džiakuzi ir namo“, – atsakė.
Restoranas apstulbino
Nusprendėme apsilankyti restorane. Pasirodo, buvome vieni pirmųjų lankytojų. Restorane prie sniego baltumo staltiesėmis apdengtų stalelių žmonių buvo nedaug. Kelios poros, kurios, matyt, kaip ir mes per anksti atvykusios, mėgavosi skaniais patiekalais. Žmonės kaip žmonės, nieko nesiskiria nuo mūsų... Greičiausiai susirinko skaniai pavalgyti.
Salė dvelkė prabanga ir geru skoniu. Žvakių šviesos zuikučiai, krištolo taurės, brangūs sunkūs pasidabruoti stalo įrankiai, jauni, gražūs, ištreniruotais kūnais vyriškiai be viršutinių rūbų, tik su aptemptais, lyg nulietais, džinsais – viskas maišėsi tarpusavyje... Pffff, kiek daug naujų emocijų... Kad tik nebūtų per daug.
„Prasideda apšilimas“, – pamaniau ir pasiėmiau meniu, sunkiu odiniu viršeliu. Begalė šaltų ir karštų užkandžių. Karštieji žuvies, mėsos, jūros gėrybių patiekalai. Desertų daugybė. Tokio pasirinkimo neregėjau net brangiausiame restorane. Jie tikrai žino, kaip privilioti publiką.
Išsirinkau patiekalą su avokadu ir krevetėmis. Arie – stirnos karpačio su spanguolių padažu. Karštam patiekalui norėjau lašišos kepsnio, kepto grilyje, patiekto jūrų dumblių patale, o Arie išsirinko veršienos kepsnį. Užsisakėme po šampano taurę. Ir pradėjome švęsti savaitgalį.
Stringai ir aukštakulniai
„Sakiau, kad čia geras pasiūlymas. Bent pavalgysime skaniai“, – čepsėjo judindamas savo specialiai šiai išvykai pakoreguotus tamsius ūsus patenkintas mano gyvenimo draugas.
„Aha, pradžia nebloga“, – pritariau ir pakėliau šampano taurę už mūsų draugystę.
Neskubėdami gardžiavomės skaniais patiekalais. Restorano salė pilnėjo. Rinkosi įvairaus amžiaus marga publika. Nustebau pamačiusi, kad praleisti savaitgalį susirinko nemažai jaunų porų. Greičiausiai kaip ir mes – pavalgyti. Jie dar tokie jauni. Neišsikvėpę. Jiems tikrai nereikia jokių papildų aistroms patenkinti.
Vakarienei pasibaigus nutarėme apsilankyti bare. Barą aptarnavo trys solidaus amžiaus moterys. Gal arti penkiasdešimties. Savimi pasitikinčios. Puikios išvaizdos. Atletiško kūno sudėjimo. Plaukai kirpti trumpu ežiuku. Jų apranga – vien tik stringai ir aukštakulniai bateliai.
Aplink barą ant aukštų kėdžių sėdėjo pusnuogiai vakaro dalyviai ir draugiškai šnekučiavosi. Susidarė įspūdis, jog esame paplūdimio naktiniame bare. Mudu su Arie nedrįsome užeiti apsirengę. Su drabužiais jautėmės lyg nuogi. Matėme, kad žmonės žvelgė į mus susidomėję, tarsi sakydami: „Ką jie čia veikia? Greičiausiai pirmą kartą.“ Supratau, kad laikas nusimesti viršutinius rūbus, kad galėtume ištirpti minioje.
Blogiausias įmanomas pasirinkimas
Netrukus sugrįžome į barą, pasipuošę paplūdimio garderobu. Tik man buvo nejauku. Suklydau pasirinkusi baltos spalvos maudymosi kostiumėlį, kuris galėjo puikiai derėti, kaip aš įsivaizdavau namie, prie mano įdegusio kūno.
Puikiai prašoviau pro šalį. Liuminescencinėje šviesoje jis švietė lyg fosforinis. Norėjau prasmegti vietoje. Bet kitos išeities nebuvo, kaip tik raminti save, kad niekas čia nelabai ir kreipia dėmesį į kitus. Kad aš – ne vienintelė ir neišskirtinė. Visi buvo užsiėmę savimi ir savo kompanija.
Visgi mums pasisekė rasti apytamsę vietelę už baro. Patogiai įsitaisėme ant juodos aksominės sofos. Prie mūsų stalelio tarpusavyje šnekučiavosi dar viena panašaus amžiaus storulių pora. Jie neturėjo jokių kompleksų. Vyras sėdėjo atsilošęs ir atkišęs apvalų pilvuką jautėsi gana laisvai. Moteris irgi nebuvo panaši į modelį.
Energingai diskutuodami jiedu plačiai šypsojosi. Rankose laikė šampano taures. Priėjus padavėjai ir mes užsisakėme gėrimų. Pasirinkau taurę balto putojančio vyno su ledo gabalėliais – norėjau atsigaivinti. Arie – viskio stiklą su ledu. Matyt, abu buvome gerai įkaitę. Sėdėjome labai patogioje vietoje. Gal greičiau ne kaip dalyviai, o kaip žiūrovai. Matėme visus įeinančius ir išeinančius.