Dabartiniame pasaulyje žmogus yra besąlygiškai priklausomas nuo gamtinių energetinių išteklių, pvz.: iškastinės naftos bei jos produktų. Nors naftos produktus žmonės naudoja palyginti neseniai, jos atsargos mūsų planetoje ženkliai mažėja, taigi ateis momentas, kai naftos atsargos visiškai išseks. To pasekmė, visi automobiliai ir kitos mašinos, kurių kuras yra naftos produktai, taps nebenaudojami. O kur dėsime milijardus nebenaudojamų automobilių yra tik viena problemos pusė. Šiuo metu susiduriame su tų pačių naudojamų automobilių į orą išskiriamų teršalų problema, o ir pats naftos išgavimas teršia žemę ir vandenį.
Žmonių skaičius mūsų planetoje drastiškai didėja, o kiekvienas naujas žmogus ne tik suvartoja maisto išteklių atsargas, bet ir po savęs palieka šiukšles ir atliekas. Taigi teršia gamtą. Ar kada nors susimąstėte, kur nukeliauja užterštas kanalizacijos vanduo? Dalis jo, aišku, išvaloma valymo technologijų pagalba, tačiau visa kita nukeliauja į upes, jūras ir vandenynus. Dėl to ateityje susidursime su geriamojo vandens stygiaus problema.
Žmonių vartojamas maistas (augalinės ar gyvulinės kilmės) tampa užterštas vien dėl to, kad žmonės, vaikydamiesi pelno, naudoja nuodingus cheminius preparatus, tiek augindami, tiek ir perdirbdami maisto produktus. Pvz.: kad užderėtų didesnis grūdinių kultūrų derlius, naudojami pesticidai, herbicidai ir pan. Toliau, kad kuo ilgiau negestų bei išlaikytų patrauklią išvaizdą, mėsos produktai yra „prifarširuojami“ visokiausių „vaistų“ bei pridedama „E“ grupės medžiagų. Dėl tokių priemonių ateityje žmonių skaičiui drastiškai didėjant ims trūkti maisto, o ir pats maistas taps nenaudingas ir net nuodingas.
Žemė – mūsų namai – tai planeta, kuri 100 proc. buvo tinkama atsirasti gyvybei. Tačiau dėl žmonių vykdomos veiklos, ar bebus ji tinkama gyvybei ateityje?