Prieš pora savaičių viename restorane teko stebėti situaciją. Visai netyčia prieš mus atsisėdo dvi „poniutės“. Kaip vėliau supratau, tai buvo to restorano savininkės.
Buvo kaip tik pietų metas, į restoraną prisirinko nemažai žmonių. Dėmesį patraukė nepatenkintų savininkių garsus ir valdingas spygavimas, ironiški juokeliai padavėjoms ir aiškiai perdėtas susireikšminimas savimi.
Pagalvojau, kad labai kvailai atrodo toks žmonių susireikšminimas. Logiškai mąstant, tokių poniučių, įkūrusių vieną restoraną, nešantį minimalias pajamas Lietuvos mastu, apstu. Labai juokingai atrodo, kai žmogus mąsto, kad jis su savo mini versliuku yra lyg pasaulio bamba. Gaila, tačiau tokių poniučių, turinčių tokį primityvų požiūrį yra labai daug. Kuo mažesnė daiktų ar drabužių parduotuvė, kebabinė, kažkokia kita įstaiga, tuo tas DIREKTORIUS aukštesnis savo akyse.
Liūdniausia, kad tokie, turintys intelekto nesužalotus veidelius, leidžia sau elgtis su savo darbuotojais taip, kaip jiems patinka. „Juk aš direktorė, elgiuosi kaip noriu“ – pareiškė išeidama. Bet ar tikrai kažkoks statusas leidžia elgtis taip, kaip nori? O galbūt tai nepilnavertiškumo kompensavimas kito sąskaita?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Prašome Jūsų – pasidalinkite savo nuomone ar patirtimi. Teko matyti panašių vaizdelių? O gal esate dirbę padavėja ar padavėju? Papasakokite, su kokias klientais teko susidurti, kiek arbatpinigių gaudavote, kokios buvo darbo sąlygos! Laukiame Jūsų laiškų el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Kavinė“, savo nuomone ar rašiniu taip pat galite pasidalinti žemiau!