Sureagavo į patyčių sukeltas tragedijas: pasidalijo skaudžia patirtimi

Šią savaitę girdėjome siaubingas istorijas apie mirusias jaunas mergaites, galimai nusižudžiusias. Pasipylė liudijimai apie patirtas patyčias, galimai privedusias prie siaubingų sprendimų. Mane šios istorijos sukrečia kiekvieną kartą, nes primena apie pačios patirtį, kuria noriu pasidalinti – galbūt ji įkvėps kitus, šiuo metu išgyvenančius tą patį.

Itin daug emocijų sukėlė 14-metės iš Alytaus istorija. Rašoma, kad mergaitė gerai mokėsi, buvo pirmūnė, problemų šeimoje neturėjo. Tačiau aiškėja, kad susidūrė su patyčiomis, o mokytojai, panašu, kad ne tik nieko dėl to nedarė, bet dar ir neigė.

Tai labai primena mano pačios patirtį prieš 10 metų, kai dar mokiausi mokykloje. Nuo maždaug trečios klasės iki pat 10-os, kuomet atėjo laikas keisti mokyklą, kasdien patirdavau patyčias. Aš irgi mokiausi gerai, dalyvaudavau olimpiadose, viktorinose, visur, kur buvo įmanoma. Galbūt tai turėjo įtakos patyčioms, dabar jau nežinau. Bet komentarų sulaukdavau ir dėl išvaizdos, ir dėl rūbų pasirinkimo.

Ne kartą prieš mane buvo ir smurtauta. Ačiū Dievui, ne iki siaubingų traumų, ne iki kruvino veido, tačiau lyg vakar atsimenu, kaip berniukas ir vyresnės klasės laužė ranką man už nugaros. Arba kaip klasiokė, per pertrauką man kartojantis pamokos medžiagą, priėjo ir gana nesilpnai trenkė iš knygos per galvą. Atsimenu savo iki kraujo prarėžtą kaklą jos nagais.

Ką darė mokytojai? Nieko. Viena iš besityčiojusių buvo mokytojos duktė ir tuo viskas pasakyta. Psichologo mūsų mokykloje irgi nebuvo – tik socialinė pedagogė, didžiausia kaimo pletkininkė, kurios dukra taip pat buvo smurtaujančiųjų grupėje. Deja, mokyklos pakeisti galimybės neturėjau, nes tai buvo vienintelė mokykla mano kaime. Kuri, beje, „ant popieriaus“ atrodė gerai – rengti įvairūs renginiai, paskaitėlės prieš patyčias. Tik jokio poveikio tai, deja, neturėjo.

Nei su mokytojais, nei su tėvais apie tai nekalbėjau. Guodžiau save, kad būna ir dar blogiau – iš kitų vaikų būdavo pasityčiojama ir dar dažniau, ir dar baisiau. Beveik galima sakyti, kad lengvai praslydau, nors, neslėpsiu, buvo sunku ir buvau tiesiog depresuota paauglė.

Kas man padėjo nepalūžti ir nepasukti tuo pačiu baisiausiu keliu? Hobiai, knygų skaitymas. Visa galva nerdavau į tai, kas man tuo metu patiko – ar tai būtų kalbų mokymasis, ar piešimas, ar joga, ar anime. Sakiau sau, kad tai, kas vyksta mokykloje, visai nėra svarbu. Galų gale, žinojau, kad esu geresnė už visas tas ir tuos besityčiojusius. Tikėjau, kad manęs laukia kur kas geresnė ateitis nei tų net sakinio neskiemenuojant neperskaitančių mušeikų.

Ir iš tiesų. Šiuo metu gyvenu sostinėje, dirbu savo svajonių darbą, uždirbu pakankamai, kad galėčiau valgyti restoranuose, keliauti ir t.t. Ką dabar veikia mokyklos laikų užgauliotojai? Dauguma emigravo ir dirba viščiukų arba silkių fabrikuose. Kita didelė dalis liko kaime ir paniro į alkoholio liūną. Mokytojos duktė, buvusi tokia populiari tais laikais, šiuo metu dirba kasininke prekybos centre.

Kada patyčios baigėsi? Kai pakeičiau mokyklą, nes kaime buvo tik 10 klasių. Čia pirmą kartą išties susiradau draugų ir pamiršau, kas yra užgauliojimai. Klasiokai čia atrodė brandesni, gal tokie ir buvo, visgi jau buvome beveik pilnamečiai, ir niekam neberūpėjo, kaip kažką užgauti, taip siekiant pasikelti savo menką savivertę.

Todėl, jei šiuo metu išgyvenat tą patį, žinokit – viskas kada nors baigiasi, ir tas trumpas mokyklos etapas irgi baigsis. Jei yra galimybė, prašykit tėvų pakeisti mokymo įstaigą, o jei ne – prisiminkit, kad tai neturi jokios reikšmės ir klasiokų pašaipūs žodžiai neturi jokios galios. Jie bijo dėl savo vertės, jie tyčiodamiesi parodo savo silpnumą. O viso gyvenimo kontekste – mokykla tėra toks mažas lašelis. Ją pabaigus prasidės visai kitas etapas, ir, tikėtina, daug laimingesnis. Niekada to nepamirškite.

Man tik labai liūdna, kad iki šiol, per tiek laiko, niekas nepasikeitė. Vaikai vis dar patiria patyčias, mokyklose vyksta tas pats, kas ir prieš 10 metų.

Ačiū, kad dalijatės savo istorijomis. Norite pranešti naujieną ar išsakyti nuomonę? Kviečiame rašyti el. paštu [e-mail]

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai [phone] I-VII, visą parą Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00 Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai [phone] II–VI, 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai [phone] I-VII, visą parą Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) [phone] I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00 Dingusių žmonių šeimų paramos centras (teikiama pagalba nuo smurto nukentėjusiems asmenims - artimoje ir neartimoje aplinkoje, nusikalstamų veikų) [phone] [e-mail]

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai [phone] www.sidabrinelinija.lt [e-mail] I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val. „Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama „Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas „Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: [e-mail] informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. ([phone].