Turiu potrauminio streso sindromą. Praėjo keli metai, sutikau dabartinį savo vyrą. Apie mano praeitį jis viską žino. Jam dėl to labai gaila. Arba neva „labai gaila“. Įsimylėjom. Viskas kaip ir gerai. Ir dabar prasideda istorijos dalis, dėl kurios esu aklavietėje.
Jaučiu,kad vyras manęs negerbia. Sakydama negerbia,turiu omeny,kad pagrindinė problema – kitos moterys. Trumpos istorijos apie jas.
Pirmoji istorija apie mokyklos laikų draugę.
Ji mus supažindino. Bendravom visi. Viskas gerai. Pradėjau pastebėti,kad draugė neduoda jam ramybes. Rašo jam šimtus žinučių per dieną. Žinučių kontekstas visiškai niekinis. Vėliau ta draugė susirado vaikiną. Aš netyčia leptelėjau savo vaikinui, kad dabar draugė turės kuo užsiimti ir jam neberašinės.
Deja, taip nebuvo. Man ši situacija labai nepatiko, bet daugiau nieko apie tai nebesakiau, galvojau, kad gal per daug sureikšminu ir tai nepagrįstas mano pavydas. Jie tiesiog draugai. Dėl mano nesikišimo į šį bendravimą, viskas perėjo į tai, kad vietoj to, kad mes kažką veiktume ir laiką leistume kartu, mano vaikinas pradėjo su ta drauge susitikinėti slaptai ir leisti laiką tik dviese. Meluodavo man, kad turi reikalų ar darbų, o iš tikrųjų vykdavo susitikti ir leisti laiką su ja. Tuo metu kai būdavo su ja, net telefono ragelio nekeldavo, sakydavo, kad yra užsiėmęs. Jų draugystė truko apie 10 metų.
Antroji istorija apie jo kolegę.
Jis pradėjo vis dažniau bendrauti su savo kolege. Man sakė, kad pažinojo ją iš seniau,nes turi bendrų draugų. Bandė mus supažindinti ,bet ji vis išvengdavo to. Nieko vėl nesakiau. Vėl pastebėjau,kad skambino jam dažnai,rašė žinutes.
Temos vėl apie nieką, neutralios. Pradėjau įtarinėti, kad tarp jų kažkas vyksta . Jis pradėjo slėpti bendravimą su kolege nuo manęs. Po pusmečio bendravimo, man prisipažino, kad jie bendravo ir ,kad aš buvau teisi. Jis man sakė, kad kolegė jį įsižiūrėjo, o jis tik draugiškai, kolegiškai su ja bendravo. Bendravimas baigtas jo iniciatyva.
Trečioji moteris iš vaikystės.
Atsirado jo kažkokia vaikystės laikų draugė. Apie mane ji žinojo. Vėl istorija ta pati, kaip ir visos. Skambučiai, žinutės. Vyras man melavo. Draugė iš vaikystės, bet pradėjo jie bendrauti pastoviai. Mane labiausiai pykdo, ne tai, kad jie bendrauja, o tai, kad man vyras meluoja.
Ketvirta moteris – draugė iš Amerikos.
Pamačiau, kad vėl bendrauja su kita moterimi. Dabar pasirodo, kad tai kažkada seniai dingusi draugė, kuri gyvena Amerikoje. Nebe iškentus pagriebiau telefoną, kad perskaityčiau apie ką jie kalba. Žinutės nieko neypatingos, užkliuvo tai, kad jam ta draugė parašė, kad pas jį atvažiuos į svečius. Po šios žinutės įvyko tarp mūsų konfliktas. Vyras teisinosi, kad jie tik juokauja, kad ta moteris turi šeimą ir niekur nevažiuos.
Po šių visų vyro istorijų su kitomis moterimis, man prasidėjo nerimo sutrikimai, grįžo visi praeities įvykiai, kurie persekioja. Prasidėjo nemiga, ašaros, visiškai nebegaliu pasitikėti vyru. Santykiai labai pašlijo, dažnai pykstamės.
Išsakiau jam viską, kaip jaučiuosi. Negaliu ramiai su juo kalbėtis, esu labai įsiskaudinusi. Jis man priekaištauja, kad jam prikišu bendravimą, jis kaltas nesijaučia. Taip pat jis man prikiša, kad kelis metus santykiuose nesakiau jam tiesos apie save,kad išgyvenau vyro neištikimybę, kad tai mane paveikė psichologiškai. Jis sako, kad tai susiję.
Bet aš juo nebe pasitikiu. Kai jis būna namuose, mane net pradėjo erzinti jo buvimas šalia. Mano nuotaika visada prasta, esu pikta ir irzli. Man atrodo, kad jis visą laiką man meluoja. Tik suskambus telefonui aš galvoju, kad jam rašo dar ir dar viena moteris. Esu užsidarius savyje, slepiu nuo jo savo emocijas. Jaučiuosi nemylima ir žeminama ir nebežinau ar yra kokia nors išeitis iš šios situacijos. Nenoriu, kad santykiai žlugtų, bet jau nebematau jokios išeities, kuri padėtų santykius išsaugoti.