Tą puikiai suvokė ir ne taip seniai Lietuvoje garsėjusi Lena Lolišvili: pasakojama, už nemenkus pinigėlius pardavinėjusi užkalbėtą vandenį. Viename susitikime su savo knygų skaitytojais gydytoja Filomena Taunytė, sumaniai randanti aukso vidurį tarp oficialiosios ir netradicinės medicinos bei sveiko proto, pasakojo anekdotinę istoriją apie vieną verslininką.
Paskambinęs žmogus guodėsi, kad Lenočka, kurios užkalbėtą vandenį gėręs, kažkur išvyko ir teiravosi patarimo, kur gauti tokio stebuklingo vandens, tam reikalui pinigų nepagailėtų. Gydytoja pasiūlė jai atvežti trilitrinius vandens, ji veltui užkalbės, jei taip reikia. O išties pakaktų tik gausiai, kaip ir anksčiau, gerti paprastą vandenį...
Gydo vanduo, o ne užkalbėjimas. Nuo savęs pridurčiau, kad dar smarkiai gydo įsitikinimas, kad tai stebuklas... Tik vieni juo tikime, kiti ne. Kad nereikėtų šifruoti pasakų ar atlikinėti ir detaliai aprašinėti „eksperimentus“, kaip perdien išgeriamas tam tikras kiekis vandens, siūlyčiau perskaityti prieš kelerius metus lietuviškai išverstą gydytojo F.Batmanghelidj knygą „Jūsų kūnas šaukiasi vandens“ paantrašte „natūralus būdas apsisaugoti nuo ligų bei atgauti gerą sveikatą“.
Kadangi tai medicinos daktaro knyga, joje paprasti dalykai yra pagrindžiami fiziologinių procesų aiškinimu, medicininiais terminais, išsamiomis, paprastam žmogui suprantamomis schemomis, pateikiami daugelio tyrinėjimų rezultatai.
Įdomi ir autoriaus biografija: gimė Irane, baigė mokyklą Škotijoje ir įgijo medicininį išsilavinimą Londono universiteto Šv. Marijos ligoninės medicinos mokykloje, kur po studijų dirbo rezidentu; vėliau grįžo į Iraną, ten padėjo kurti ligonines ir sveikatos centrus; kai 1979 m. kilo revoliucija, buvo suimtas ir gyvas liko tik dėl savo medicininio išsilavinimo; paleistas iš kalėjimo , pabėgo iš Irano ir atvyko į JAV. Kalėjime, toje idealioje „streso laboratorijoje", jis atrado, kad vanduo gali apsaugoti, palengvinti ir išgydyti daug skausmingų lėtinių ligų.
Pasak daktaro Batmanghelidj, tai, kas laikoma liga – astma, diabetas, artritas, širdies skausmai, nutukimas, aukštas kraujo spaudimas, virškinimo sutrikimai, migrena ir daugybė kitų visiems žinomų ir daugelį kamuojančių bėdų - iš tiesų yra tik chroniškos dehidracijos rezultatas: „vanduo, kuriuo užgeriama tabletė, yra kur kas naudingesnis dehidratavusiam organizmui nei vaistas“.
Siūlydamas nemalšinti troškulio vaistais, autorius aiškina, kodėl jie negydo ligos, įrodinėja, kad (ir kaip) vanduo kontroliuoja visas organizmo funkcijas, aptaria daugelį ligų ir jų gydymą vandeniu, paskutiniame skyriuje kalba apie du geros sveikatos veiksnius - druską ir mankštą.
Dabar daug žmonių dirba sėdimą darbą, dėl to jaučia sprando įtampą, kaklo skausmus. Sėkmingai prisitaikiau vieną pasiūlytą pratimą. Reikia atsigulti ant nugaros ant paties lovos krašto taip, kad galva neturėtų atramos ir galėtų judėti aukštyn žemyn. Švelniai palenkti galvą žemyn , kad galėtumėte matyti grindis, po to kelti ją tol, kol pamatysite sieną už savo kojų. ( žr. p. 69). Šiek tiek dėmesio skiriama ir mitybai, pabrėžiant baltymų naudą. Primenama, kad žmogui būtini vaisiai, daržovės ir saulės šviesa. Galutinis knygos receptas: būtina subalansuoti vandens bei druskos kiekį organizme, mankštinti raumenis, valgyti daug baltyminio maisto ir daržovių, vengti dehidraciją skatinančių gėrimų.
Knygoje aukštinamas grynas vanduo (iš krano, gali būti filtruotas, vanduo iš butelių), o ne bet kuris skystis. Vėl liūdna žinia kavos mėgėjams - ją daktaras Batmanghelidjo kala prie nuodėmių kryžiaus. Matyt, norėdamas pristabdyti tokius pat skeptikus kaip aš, autorius cituoja F. Baconą: „jūs negalite argumentais įtikinti žmogaus, kad jo nuomonė yra klaidinga, jeigu jis tą klaidingą nuomonę susidarė nepaisydamas argumentų“.
Taigi 6-8 stiklinės vandens, alkoholis, kava, arbata ir kiti kofeino turintys gėrimai jo pakeisti negali... Be to, patartina vartoti vitaminus, ypač jei nesimankštinama ir valgoma mažai vaisių bei daržovių. Štai dar keli autoriaus priminimai:
1) Jeigu sveikatos problema tęsėsi daug metų, tie žmonės, kurie nori išbandyti skausmą malšinančias vandens savybes, turėtų įsitikinti, kad inkstai gali pagaminti pakankamai šlapimo. (...) Padidėjus vandens vartojimui, šlapimo kiekis taip pat turėtų padidėti;
2) Virškinimo sutrikimas yra svarbiausias žmogaus kūno signalas;
3) Jeigu bulimija sergantys žmonės prieš valgį atsigertų vandens, jų problema turėtų išnykti;
4) 5 stiklinės vandens kasdien žarnyno vėžio riziką sumažina 45 %, krūties vėžio - 79 %, dvigubai sumažina riziką susirgti pūslės vėžiu.
Padidintas vandens suvartojimas sergant gripu ar peršalimu sutrumpina ligos laiką iki 2-3 dienų.
Žodį „pasaka“ suprantame skirtingai: tai išgalvotos, nerealios istorijos arba liaudies išminties lobynas. Na, dar yra toks skrajojantis posakis apie knygas: ko nėra gyvenime, to nėra ir knygose... Žinome, kad galima nevalgius išbūti gana daug parų, bet be vandens tas laikas labai sutrumpėja...
Kaip ten bebūtų, ir vanduo nėra panacėja. Pats knygos autorius mirė tesulaukęs 73 metus nuo plaučių uždegimo komplikacijų. Autoriaus pastabose F. Batmanghelidj rašė, kad visa informacija turėtų būti taikoma remiantis kita įgimta dovana - sveiku protu... Kaip nėra kelių visiškai vienodų žmonių, taip turbūt negali būti ir absoliučiai vienodų receptų. Dėkoju draugėms, padovanojusioms šią knygą. Manau, ji neblogas vadovas besirūpinantiems savo sveikata.