Birželio mėnesį, paskyrus man ambulatorinės reabilitacijos kursą dėl stuburo patologijos, teko lankytis pas masažuotoją. Taip jau susiklostė, kad mane masažavo vyriškis. Nieko blogo tame nematau – ne kartą teko lankytis pas specialistus vyrus ir viskas buvo gerai, juolab, kad masažuoti man reikėjo tik ranką ir viršutinę nugaros dalį. Tačiau šįkart viskas buvo ne taip gerai ir tvarkingai kaip visada, ne taip, kaip turėtų būti...
Pirmus kartus, kai buvau masažuojama, su tuo neaukšto ūgio, maždaug 50 metų vyruku šnekučiavomės apie visokius gyvenimiškus dalykus: vaikus, svorį, dietas, žalingus įpročius, vairavimą, vaistus ir įvairius gydymo būdus. Pašnekovas man pasirodė esantis šeimyniškas, jau daug metų savo žmoną ir vaikus mylintis žmogus. Dalykas, dėl kurio pajutau moralinį diskomfortą, nutiko jau per priešpaskutinį apsilankymą. Tai buvo masažuotojo klausimas: „Negeriat, nerūkot, tai gal ir nesimylit?“ Nieko neatsakiau.
Kitas dalykas, privertęs mane sunerimti, buvo tas, kad tąkart masažuojant ranką, man buvo liepta ant masažo kėdės atsisėsti ne šonu į masažuojantįjį (kaip visada iki tol), o priekiu. Tai, kad sėdžiu prieš masažuotoją iki pusės nuoga, man nerimo nekėlė, bet nujaučiau, kad ne taip viskas turi būti ir neužilgo mano nuojauta pasitvirtino: pamasažavęs man ranką, vyrutis ėmė glostyti man... krūtį.
Pasimečiau. Dabar galvoju, kad iškart reikėjo tvoti jam antausį, bet tuo metu tesugebėjau paklausti: „O čia taip irgi reikia?“ Veiksmas liovėsi, o masažuotojas tiesiog nusijuokė ir liepė atsisėsti nugara į jį – taip, kaip sėdžiu visada, kai man masažuojama viršutinė nugaros dalis. Tuomet, pasakodamas, kad dažnai tenka masažuoti ir krūtines, vyrukas uždėjo savo delnus ant abiejų mano krūtų ir paklausė, kokio dydžio liemenėles dėviu... Susierzinusi pasimuisčiau, kad pasitrauktų ir piktai atsakiau, kad nežinau, nes visada liemenėles matuojuosi. Padaromi keturi tempimo pratimai ir atsisveikiname. Kitą dieną ateinu į paskutinį masažo seansą pas tą žmogų, nes, mano laimei, jis išeina atostogų. Nors, žinodama, kad tai paskutinis susitikimas, elgiuosi mandagiai, vis tik aiškiai yra juntama priešprieša.
Masažuotojas manęs nebečiupinėja, tik masažuoja – taip, kaip visada, tačiau kalba, kad gaila, išeinant atostogų, palikti tokias (aš tai nelabai suprantu, kokias tokias?) pacientes kaip aš ir kad tokių jis nepamiršta... O aš atšaunu, kad taip pat nepamiršiu tokio masažuotojo, kuris manęs klausia, kokio dydžio mano krūtinė. „O kas čia tokio? Man tiesiog patinka didelės, gražios krūtys“, – sako jis. Tądien aš dar sužinau tokios „vertingos“ informacijos kaip atlyginimo, kurį jis gauna dirbdamas, dydis, kaip vyksta jo „pabėgimai“ namo anksčiau darbo laiko pabaigos, kokia yra kyšių ėmimo politika (dabar ir prieš dešimtmetį), kaip konkuruoja gydytojai (jų tarpe ir vedėja) dėl to, kas toliau atostogų nuvažiuos... Tądien man netenka jaustis taip nepatogiai, kaip prieš tai, nes nesu nei čiupinėjama, nei kaip kitaip žeidžiamas mano „kūniškasis“ privatumas. Lengviau atsikvepiu, kai pagaliau atsisveikiname ir išeinu.
Jaučiuosi šiek tiek blogai tik dėl to, kad nenunešiau kyšio, nes juk sužinojau, kad tai labai praktikuojama. Suprantu, kad jei būčiau atėjusi „ne tuščiomis“, tai turėčiau geresnes sąlygas, ilgesnį reabilitacijos laikotarpį ir daugiau kūno vietų man būtų masažuojama... Neslėpsiu, kad apie masažuotojo netinkamą elgesį ir intymius klausimus prasitariau vienai darbuotojai, kuri atliko man kitą, po masažo, procedūrą ir sužinau, kad nesu tokia vienintelė. Pasirodo, jau iki manęs buvo moterų, kurios jai skundėsi nederamu to masažuotojo elgesiu ir priekabiavimu.
Aišku, man iškilo klausimas – kodėl niekas nieko nesako vedėjai? O gal sako, bet ji nereaguoja? Kita vertus, aš pati iki vedėjos nėjau ir nieko jai nesakiau, nes juk reikia turėti, ką nunešti. Tai toks mano pasakojimas apie dalykus, kurie yra nutikę ne vienam iš mūsų... Tik ne visi mes apie tai kalbame.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalinti savo mintimis? Jūsų patirtis visai kitokia? Rašykite žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: