„Pagaliau!, - aš šaukiu. - Pagaliau galima džiaugtis saulės spinduliais, šiltu vėjo dvelksmu ir paukščių čiulbėjimu“.
Užtrenkdamas savo namų duris aš tarsi paukštis ištrūkęs iš narvelio pavėjui lekiu į gamtą. Gamta – stiprybės ir energijos šaltinis, kurio mums ir man taip trūko tą ilgą, ilgą, atrodo, ilgiausią mano gyvenime žiemą. Taip, kaip trūksta artimo šilumos, taip mums trūksta ir gamtos šilumos, jos spindesio ir traukos. Įsiklausau...Tai tarsi muzika, tarsi simfonija.
Paukščių čiulbėjimas kiekvieną dieną tampa vis skardesnis, įvairesnis ir įspūdingesnis. Kiekvieną rytą, kol dar neišrieda mašinos į gatves, atsikeliu anksčiausiai ir išsinešu garuojantį puodelį kavos į lauką pasiklausyti gamtos simfonijos. Užmerkiu akis ir klausau jų, tų, kurie įvairiais balsais žadina ir bando prikelti lapelius iš, kaip atrodytų, sustingusio medžio...
Man pavyko išgirsti paukštelio pasakojimą apie kitus medžius...
Paukštelio istorija
Aš atskridau iš toli, iš ten kur visada žaliuoja medžiai, kur saulė aukštai danguje ir kur šiluma kutena mano sparnus. Atskridau iš tenai, iš tos šalies, kur lietus atgaivina ir nuprausia... Iš tenai, kur medžių šakelės pilnos lapų, o po jais daug skanumynų sočiai pasmaguriauti... Aš skridau į Kauną, Lietuvą...Bet tai, ką mačiau ir girdėjau skrisdamas, mane pradėjo gniuždyti.
Iš pradžių tolumoje buvo garsai, tarsi tigro riaumojimas...Bet man priartėjus prie garso pasirodė žmogus, dūzgiantis medyje su motoriniu pjūklu ir be jokio gailesčio pjaunantis šakas. Jis tarsi per šienapjūtę švaistėsi medyje, raikydamas šakas vieną po kitos. Žmogus nežiūrėjo ir nematė manęs, jog neturėsiu kur nutūpti, o vis raikė, raikė vieną po kitos šaką... Krito viena po kitos, dar viena, kita...Nebeliko nieko tik plikas kamienas. Baisu.
Aš mačiau kaip medis verkė, iš jo tryško ašaros upeliu - jisai kraujavo baltąja sula. Man sunku suprasti, kodėl negalima padėti medžiui augti, bandant jį tarsi žmogų gražiai apkirpti, palenkti, nukreipti augimą tinkama linkme...Kodėl žmogus medį skuta plikai, nepalikdamas man šakelės nutūpti. Baigęs vieno medžio žudymą žmogus išlipo iš jo ir nuėjo prie kito... Šimtas nužudytų medžių vienoje gatvėje, tiek jų suskaičiavau ir išsigandau. O kas, jeigu man nebus kur nutūpti, kas tada? Kur aš galėsiu skleisti savo garsus, čiulbėjimą? Ir iš kur sprogs lapeliai po žiemos miego?
Praskridau dar keletą miestelių ir miestų: Alytus, Balbieriškis, Kazlų rūda, Marijampolė, Prienai... Aš skridau ir mačiau vis tą patį, bet ir vis kitą žmogų, sėdintį medyje ir besimosikuojantį motoriniu pjūklu į šalis, o šakos vis negailestingai krito viena po kitos...
Nešu žinią visiems medžiams, kurie dar liko gyvi. Ūžkit, drebėkite, ateina žmogus su pjūklu – grandine. Jis negalvoja, o rėžia šaką po šakos. Jo įrankis aštrus, o jausmų nebėra, jis neišmano apie gamtą tiek, kiek mes - paukščiai.
O juk galima ir kitaip...Juk yra ir kitas kelias, kuriuo mes galime eiti kartu: aplinka ir žmogus, kultūra ir žmogus, žmogus ir žmogus...
Dvidešimt dveji metai - tai medžių jaunystė, kai jie apžėlę nuo galvos iki kojų tarsi niekada nesiskutęs paauglys. Juk paėmus pjūklą galima iškirsti nudžiūvusią šakelę, duodant kelią naujos augimui, sutrumpinkime ilgiausią šaką, kuri bando užgožti mažesnę... Suformuokime medžiui vainiką, krūmui sukurkime formą, išvalykime parką, centrą, užkampį...Užauginkime žalią veją prie namo ar skvero ir prižiūrėkime ją - pjaukime, laistykime, auginkime.
Užauginkime gamtą, jog galėtume pasisemti iš jos stiprybės, būti geresniais, tvirtesniais tarsi medis... Pasistenkime neverkti, o juoktis, klausytis, gerbti, mylėti, tausoti ir prižiūrėti... Išmokime paduoti ranką, o ne nusisukti nuo gamtos. Įsiklausykime į paukščių čiulbėjimą, vandens čiurlenimą, vėjo ošimą. Gamta daug ką mums sako tik reikia mokėti išgirsti... Reikia mokėti išgirsti kiekvieną žodį. Taip, paukšteli, aš žinau, jog klausytis yra sunkiau nei kalbėti... Išmokime klausytis. Moralas: nekirsk šakos, ant kurios pats sėdi...(...) Gamta ir kultūra yra pagrindinis šalies stiprybės šaltinis. O ką turime mes?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!