Karantino laikotarpiu daug kas susidūrė su finansinėmis problemomis: sumažėjęs atlyginimas, pauzė darbe ar net darbo netekimas.
5 būdai užsidirbti
Apie papildomas pajamas ir kaip jų gauti „Delfi rytas“ laidoje patarė „Swedbank“ finansų projektų vadovė Justina Bagdanavičiūtė.
„Turbūt papildomas darbas yra vienas iš pagrindinių papildomų pajamų šaltinių. Jei dėl karantino jūsų finansai tapo nestabilūs, papildomo darbo paieškoti verta ten, kur šiuo metu reikia papildomų rankų.
Reikia pagalvoti ir apie savo gebėjimus bei talentus, kuriuos galime įdarbinti. Galbūt žmogus turi kokį nors hobį, kurį gali „įdarbinti“ – tai yra, padaryti taip, kad jis generuotų tam tikras pajamas.
Tačiau ne tik papildomas darbas gali atnešti papildomų pajamų. Pastaruoju metu, kai daug laiko praleidžiame namuose, turime puikią progą pasidaryti pavasarinę namų reviziją. Verta peržiūrėti nebenaudojamus, tačiau kokybiškus daiktus, drabužius ir buitine techniką, ir juos parduoti.
Ši sritis paskutiniu metu yra ypač suaktyvėjusi. Tikiu, kad šiuo metu tai lemia ne tik papildomų pajamų poreikis, bet ir noras gyventi tvariau. Siūlau nepamiršti ir to, kad visuomet galima išnuomoti rečiau naudojamus daiktus.
Internete yra nuomos platformų, kuriose galima išnuomoti ir išsinuomoti pačių įvairiausių daiktų: nuo kompiuterinio žaidimo iki automobilio.
Kitas pajamų būdas – mokamos internetinės apklausos, kuriose sudalyvavus gaunamas atlygis. Labai didelių pajamų tai neatneš, tačiau turint daugiau laisvo laiko – kodėl ne?“ – būdus vardijo projektų vadovė.
Ką su tais pinigais veikti?
Pajamoms sumažėjus nežymiai, galima tiesiog pataupyti. Kita vertus, jei jos smarkiai pasikeičia, nori nenori teks ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Paklausta, iš kur žinoti, kad atėjo laikas papildomai užsidirbti, specialistė atsakė ne vienpusiai.
„Manau, kad apie papildomas pajamas ar pajamų didinimą reiktų galvoti ne tik tada, kai nutinka neįprasta situacija ar krizė. Tai naudinga daryti visuomet. O priklausomai nuo gyvenimo etapo ar situacijos, pajamas galima skirtingai panaudoti.
Taigi, ką mums parodė ir koronaviruso sukelta krizė, aišku, kad turime turėti finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams. Tam, kad pasikeitusi finansinė situacija neišmuštų iš vėžių.
Kur panaudoti jau gautas papildomas pajamas – jas gavus tikrai nesunku sugalvoti. Šios pajamos padės prireikus didesnio pirkinio ar pan.
Siūlau užsidirbus papildomų pajamų neišleisti jų visų norams ir poreikiams. Geriau dalį jų investuoti į saugesnę senatvę ar renkantis kitus finansinius intstrumentus“, – sakė J. Bagdanavičiūtė.
Kada hobis, kada verslas
Daiktų nuoma – daugeliui lietuvių vis dar nauja sąvoka. Ką reiktų žinoti nuomojant savo daiktus ir kokią strategiją susidaryti?
„Manau, visi turime įvairių daiktų, kuriuos galėtume įdarbinti. Taip galime ne tik užsidirbti papildomų pinigų, bet būti ir tvaresnio vartojimo atstovai, ir bendruomeniškesni. Bet nuomojant daiktus reikia žinoti ir apie tam tikras rizikas.
Reikia stebėti, kad ši veikla mums tikrai neštų papildomas pajamas, o ne papildomas išlaidas. Pavyzdžiui, nuomodami daiktus prisiimame riziką, kad jie gali būti apgadinti ar netgi pasisavinti. Todėl nuomojant kažkokį daiktą siūlau sudaryti sutartį su nuomininku, joje įvardyti tikrąją nuomininko tapatybę ir numatyti sąlygas, kaip žala būtų atlyginta.
Taip pat labai svarbu nepamiršti, kad papildomos pajamos gali būti apmokęstinamos. Tai labai priklauso nuo konkrečios situacijos.
Žinoma, jeigu žmogus nuomoja daiktą vieną ar du kartus per metus ir didelių pajamų iš to negauna, tai greičiausiai nebūtų laikoma verslu. Bet jeigu žmogus nuolat perka daiktus tam, kad juos išnuomotų, verta įsigyti verslo liudijimą, sumokėti pajamų mokestį.
Geriausia kaupti duomenis apie gautas pajamas, jas nurodyti pajamų deklaracijoje. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) patikslins, ar reikia mokėti ir kiek“, – patarė specialistė.
Kaip greičiau parduoti
Kitas būdas uždirbti pinigų – parduoti savo daiktus. Internete gausybė platformų, kur galima tai padaryti ir socialiniuose tinkluose žmonės taip pat pardavinėja rūbus bei daiktus, tiesiog savo paskyroje.
J. Bagdanavičiūtė pasidalijo mintimis apie tai, ką daryti, kad pardavimai generuotų daugiau kaip kelis eurus per mėnesį.
„Turėtume būti sąžiningi, atsakingi ir informatyvūs pardavėjai. Tai galioja ir atrenkant pardavimui tinkamus daiktus.
Jei tai smulkesni daiktai – siūlau juos komplektuoti ir už vieną sumą parduoti kelis. Atrenkant daiktus reikia žiūrėti, kad jie tikrai būtų kokybiški. Svarbu pilnas aprašymas, kokybiškos nuotraukos. Jeigu daiktas kokybiškas ir funkcionalus, jis tikrai greitai ras naują šeimininką.
Norint parduoti greičiau, kaina tikrai turi būti adekvati. Jei kainą pakelsite, užtruks daiktą parduoti. Verta pagalvoti ir apie simbolinę nuolaidą, padedančią greičiau parduoti“, – siūlė projektų vadovė.
Verta net po nedaug
Lietuvoje daiktų pardavimas iš rankų į rankas dar neseniai buvo gana naujas reiškinys. Tad ar dabar pagaliau jau esame įpratę? O gal vis dar labiau žvalgomės naujų nei dėvėtų rūbų?
„Iš tiesų mūsų atlikti tyrimai rodo, kad lietuviai linkę pirkti jau panaudotus daiktus. Maždaug pusė šalies gyventojų sako, kad yra pirkę dėvėtų drabužių, maždaug trečdalis pirkę avalynę, o penktadalis sako, kad yra pirkę ir įvairios naudotos buitinės technikos.
Didžioji dalis tą daro dėl finansinių priežasčių, o maždaug kas dešimtas – dėl tvarumo. Taigi matome, kad nemažai žmonių perka padėvėtus daiktus todėl, kad negali sau leisti įsigyti naujesnių.
Tačiau žvelgiant iš pardavėjo perspektyvos – vėl kitaip. Feisbuko grupės „Pinigai ir reikalai“ nariai dalijosi įkvepiančiomis istorijomis. Štai viena narė per karantiną jau uždirbo 100 eurų ir atlaisvino namus nuo daiktų.
Kita dalijosi patirtimi ir sakė, kad kartais atrodo, rūbą pardavus už kelis eurus, nedaug teuždirbi, bet jeigu tuos pinigus sąžiningai dedi į šoną ir kaupi, metų pabaigoje išeina nemaža suma, su kuria jau galima kažką nuveikti“, – patarė J. Bagdanavičiūtė.
Kviečiame skaitytojus prisijungti prie feisbuko grupės „Pinigai ir reikalai“, kurioje galite užduoti klausimus, susijusius su finansais. Grupę rasite paspaudę čia. Į jūsų klausimus bus atsakoma „Delfi ryto“ laidoje trečiadieniais ir penktadieniais.