Į „Sekundės“ redakciją paskambinęs panevėžietis Sigitas pasakojo atvežęs atliekas į tokią aikštelę Panevėžyje, Savitiškio gatvėje, turėjęs nemažai sugaišti itin vangiai judėjusioje nemenkoje eilėje.
„Anksčiau niekada tokiose eilėse niekas nestovėdavo – atvažiavai, pats sumetei atliekas į reikalingą konteinerį ir išvažiavai. O dabar reikia atstovėti ilgiausią eilę, parodyti asmens dokumentą, kad atliekos tikrai tavo, jas pasverti. Gerai, kad dar atostogos, galėjau palaukti, bet kiek tokių kantrių bus?“ – sugriežtinta tvarka piktinosi Sigitas.
Panevėžietis neabejoja: esant tokiai tvarkai, netrukus bus sugrįžta prie senų įpročių, kai atliekomis būdavo užverstos pamiškės ir pakelės.
„Turiu kolegą, užkietėjusį žveją. Jis iš pasibuvimo gamtoje grįždavo ne tik su laimikiu, bet ir iš pakrančių ištrauktomis padangomis, kitomis dvikojų kiaulių paliktomis „dovanomis“. Bet dabar jau ir jis neberenka, nes į tokias aikšteles galima atvežti ribotą kiekį atliekų, ir visai nesvarbu, kad jos ne tavo, o kitų neatsakingai išmestos. Nereikės ilgai laukti, kol sugriežtinta tvarka atsisuks kitu kampu“, – mano Sigitas.
Ant svarstyklių
Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (PRATC) direktorius Gintautas Ulys teigė, kad nuo rugsėjo 1-osios visos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės patenkančios atliekos turi būti tiksliai pasveriamos ir apskaitomos.
PRATC privalo vadovautis aplinkos ministro įsakymu. O pagal jį privalu iš atliekas atvežusio asmens pareikalauti pateikti asmens dokumentą.
„Turime atsakingai fiksuoti, iš kur pristatomos atliekos – miesto ar rajono savivaldybių. Atitinkamai bus išrašomos sąskaitos toms savivaldybėms, kurių teritorijose šios atliekos susidarė. Ta apmokėjimo sistema ir iki šiol veikė, tik gal nebuvo taip griežtai skaičiuojama“, – teigė G. Ulys.
Kad eilėse stovėti reikėtų kuo trumpiau, gyventojai raginami vežti jau išrūšiuotas atliekas.
„Jeigu atliekos rūšiuojamos vietoje, tikrai sugaištama daug daugiau laiko. Mes patys suprantame, kad turime ieškoti sprendimų, kaip spartinti visą procesą: investuojame į modernesnę elektroninę techniką, programas, mokome personalą. Suprantu, kad visi skuba, bet ir mūsų galimybės ribotos“, – kalbėjo G. Ulys.
Požiūrio klausimas
PRATC direktoriaus teigimu, kaip parduotuvėse ar judriose sankryžose, taip ir atliekų surinkimo aikštelėse būna spūsčių valandos, bet pasitaiko, kai nėra nė vieno kliento.
„Aikštelės dirba tuo pačiu principu kaip ir kitos paslaugų vietos, tad nereikėtų stebėtis, jeigu teks šiek tiek luktelėti“, – sako G. Ulys.
Vienam gyventojui per metus yra numatytas kiekis atliekų, kurias jis gali atiduoti savo vardu. Viršijus limitą, nemokamai atliekos iš to paties žmogaus nebus priimamos.
PRATC direktorius abejoja, kad griežtesnė tvarka ir kiek ilgesnės eilės gali lemti, jog atliekos vėl masiškai bus verčiamos miškuose, grioviuose ar paupiuose.
„Kas atveža į didžiųjų atliekų aikšteles, tikrai palauks kelias minutes, o kurie verčia miškuose, nesivargins atvežti iki aikštelės. Tai labiau požiūrio klausimas“, – mano G. Ulys.
Stebi vaizdo kameros
Dalis panevėžiečių net nesivargina išmetamų rakandų atvežti iki didžiųjų atliekų aikštelių – juos suverčia tiesiog prie gatvių konteinerių.
Kaip teigė miesto švara besirūpinančios bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ atstovė Justina Indulytė, pernai prie konteinerių išmetamų didžiagabaričių atliekų kiekiai sumažėjo labai nežymiai.
„Dėl tingėjimo, atsakomybės stokos ar kitų priežasčių atliekos, kurios turėtų būti išvežamos į didžiųjų gabaritų atliekų aikšteles, tebeverčiamos prie bendrųjų konteinerių. Tą įprotį išgyvendinti labai sunku“, – sako J. Indulytė.
Su tokiais pažeidėjais bandoma kovoti prie konteinerių statant kilnojamasis vaizdo kameras ir pažeidėjus viešinant.
„Jeigu aikštelė filmuojama, o atliekos buvo atvežtos automobiliu, nesunkiai galima nustatyti pažeidėją. Be to, turime pilietiškų žmonių, kurie nenori savo kaimynystėje matyti atliekų kalnų. Tokie gyventojai fiksuoja tuos, kurie savo šiukšlėmis atsikrato netinkamai“, – pasakojo J. Indulytė.