Moteris, pasidalijusi nuotraukomis socialiniuose tinkluose, iškart sulaukė daugybės reakcijų ir susižavėjimo. Kad tai išskirtinė paukščių rūšis, iškart pastebėjo ne vienas. Šį faktą patvirtino ir Lietuvos ornitologų draugijos direktorius.
„Taip, tai Didysis baublys. Tą lengvai išduoda jo į viršų iškeltas snapas – taip Didysis baublys stengiasi maskuotis susiliejant su vandens augalija, kurioje jis ir gyvena“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, šią rūšį būtų galima apibūdinti kaip negausią ar net retą, tačiau gana plačiai paplitusią tinkamose buveinėse – sekliuose vandens telkiniuose, kurių priekrantė apaugusi nendrėmis, rečiau švendrais ar kita aukštąją viršvandenine augalija.
„Tai tipiškas nendrynų paukštis, tačiau vengia tankių nendrių sąžalynų, kuriuose negali judėti; jam taip pat būtinas seklus vanduo, kuriame jis gaudo grobį braidydamas ir kuris apsaugo Didžiojo baublio lizdus (sukrautus iš vietinių senų nendrių) nuo plėšrūnų“, – pasakojo L. Raudonikis.
Visgi, Didysis baublys laikomas nykstančia rūšimi tiek Europoje, tiek Lietuvoje, yra įrašytas tiek į Lietuvos Saugomų rūšių sąrašą (buvusią „Raudonąją knygą“), tiek į ES Paukščių direktyvos I-ą priedą, kuriame esančioms rūšims geresnei jų apsaugai turi būti steigiamos saugomos teritorijos. Tokios Lietuvoje, pasak ornitologo, yra Žuvinto rezervatas, Metelių ežerynas, Nemuno delta, Tyrulių pelkė, Biržulio-Stervo pelkių kompleksas, t.y. kuriose sutinkama ne mažiau nei aštuoni teritorijas užėmę Didieji baubliai.
Kaip atpažinti Didįjį baublį?
Kadangi Didysis baublys sutinkamas retai, jį išvysti pasiseka tikrai ne visiems. Tai padaryti dar sunkiau dėl paukščio elgsenos bruožų, tačiau padėti gali išskirtinis jo skleidžiamas garsas.
„Didysis baublys yra didelis slapukas, nes slepiasi nendrynuose. Jis skrenda retai, dažniausiai pabaidytas arba ieškodamas geresnės maitinimosi vietos. Lengviau nakties pradžioje juos atpažinti pagal patinų balsus, kurie kažkiek primena duslų, bet trumpą ir pasikartojantį baubimą. Praskrendančius paukščius dažniau galima pamatyti rudenį ir ankstyvą pavasarį. Tačiau ir tai nėra dažnas atvejis, nes dauguma jų migruoja naktį, kuomet galima išgirsti jų trumpus komunikacijos šūksnius, primenančius garsų „kao“,– atskleidė L. Raudonikis.
Norite išsakyti savo nuomonę ar pranešti naujieną? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt.
