Lietuvos vasaros sostinėje gyvenau ir valgiau visą mėnesį. O maitinimo įstaigoms skyriau ypatingą dėmesį, todėl jas lankydavau po tris kartus per parą – ryte, per pietus ir vakare. Visko pasitaikė: ir labai skaudžių nusivylimų, net nevalgomų dalykų, ir, žinoma, atvirkščiai – atradimų! Tokių vietų ir patiekalų, kuriuos mielai padauginčiau ir perkelčiau į gimtąjį Vilnių, arba kitus Lietuvos, gal net pasaulio, miestus.
Jeigu nemeluoja bankinė sistema, kuria naudojuosi, vien kavinėms bei restoranams liepos mėnesį išleidau vos daugiau nei tūkstantį eurų.
Ši suma kai kuriuos iš pradžių gali šokiruoti. Bet neskubėkite teisti ir vadinti išlaidūnu. Smulkiai paskaičiavus – viskas logiška. Apie 35 eurus per dieną. Kiekvienam pavalgymui maždaug po 10 eurų su uodegėle. Pigiau Palangoje sunkiai gautųsi, patikėkite manimi.
Taupuolius nuraminau, dabar raminsiu kitą pusę. Nes koks nors pinigų maistui negailintis gurmanas, išgirdęs jo akimis nedidelę pinigų sumą turėtų stipriai sudvejoti mano sąrašu. Bet viskas su juo gerai – turtuoliams irgi tinka. Per tą mėnesį buvo tokių vietų, kur valgiau už 2 eurus (pavyzdžiui, sumuštiniai, košės), ir net tokių vietų, kur, matyt, dėl noro pasireklamuoti vaišino nemokamai (deja, nulinė kaina kokybės ir patiekalo unikalumo negarantuoja. Todėl sorry, nei bulvytės su dešrelėmis, nei blynelis su mocarela į mano viešą ataskaitą nepapuola).
Brangiausia mano vakarienė Palangoje kainavo apie 40 eurų žmogui, kur su trimis draugais palikome beveik 200 dabartinių šalies pinigų.
Mėnesį tobulintas, nuolat keistas, ir tik išvykus iš Palangos iki galo nugludintas mano valgių sąrašas. Jis sudėtas atsitiktine tvarka. Nes išrinkti Nr.1 ar kažką, kas turėtų būti TOP'o apačioje negalėčiau. Visi jie labai geri.
1. Didžiausias pasaulyje kūgelis (bulvių plokštaitinis)
Tokį kepa Jūratės gatvėje esanti kavinė „Sėklytėlė“. Dauguma ten eina dėl cepelinų ar dėl jų firminės keptos duonos sūrio ir majonezo padaže. Porcijos tikrai įspūdingos. Tačiau jokį kitą patiekalą užsisakydami neišgirsite padavėjos perspėjimo, kad užsisakėte bombą.
Ji kalba ne apie riebalų ir kalorijų kiekį, kas tikrai yra bomba bet kuriam dietologui. Pagrindinis patiekalo „bombiškumas“ yra jo dydis ir svoris. Įprastos keptuvės dydžio, na maždaug kaip 30 centimetrų skersmens pica, gal net didesnis. Ir pakankamai storas! Dar apipiltas puodeliu spirgučių su skystais riebalais, grietine... Tame kūgelyje rasite net mėsos. Jį jums atneš paskrudusį, traškų.
Padavėja sako, kad šis patiekalas skirtas valgyti ne vienam, net ne dviem. Kai kurie jį valgo keturiese ir visi lieka sotūs. Didžiausio pasaulyje mano matyto bulvių plokštainio kaina – 10 eurų. Užsisakius patiekalo teks palaukti apie valandą. Bet verta!
2. Šilkiniai „Vandenio“ varškėčiai
Nors Birutės alėjoje esantis restoranas-muzikinis klubas „Vandenis“ ir taip labai populiarus – beveik visą liepos mėnesį vakarais ten stovėdavo eilės norinčiųjų pavalgyti – aš jį dar pareklamuosiu.
„Vandenis“ puikus tuo, kad kasmet vienas pirmųjų pajūryje pasiūlo tradicinio lietuvių vasaros valgio – bulvių su voveraitėmis. Bet jo kaina per daug iškelta, todėl ne apie tai.
Pats geriausias šio restorano valgis, kurį gamina tiek ryte, tiek vėlai vakare yra kepti varškėčiai. Jie šilkiniai, lyg pūkuoti debesys! Trys dideli su grietine ir uogiene.
Miestų merai, turtingiausi verslininkai, garsūs šou pasaulio žmonės eina ten jų valgyti už 7 eurus ir dar primoka. Iškepa per 15 minučių, lieki patenkintas dar porai valandų.
3. Vokiška tradicija – dešrelė su kario padažu ir kiti priedai
Pagaliau Palangoje atsirado gero gatvės maisto. Ir ne, tai ne tobuli kebabai. Šiame mieste jų vis dar niekas gerai negamina, todėl verslo niša laisva, verslininkai pagalvokite apie tai.
Šios vasaros hitas gatvės valgytojams – Basanavičiaus gatvėje atsidariusi dešraininė „Van Wurst“. Čia gamina ilgus ir trumpus dešrainius su įvairių skonių dešrelėmis, kas mūsų šalyje jau nėra naujiena. Bet jie čia stipriai „papimpinti“.
Tačiau daugiausiai pagyrų ir savo rekomendaciją noriu skirti vokiškai tradicijai perkeltai į Lietuvą - „Curry wurst“ lėkštė.
Pasirenkate dešrelę – „Krokuvos parūkytą“ arba „Bavarijos baltą“, ją jums pačirškina, kol ši paskrunda. Tada supjausto, sudeda į lėkštutę ir aplieja visoje Vokietijoje populiariausiu šiek tiek aštriu kario padažu. Priedo renkatės bulvytes – arba paprastas belgiškas (bet tai nebūtų jokia naujiena), arba afrikietiškas saldžiąsias bulves – batatus. Nebijokite, kai jas iškepa ir pabarsto druska, – per saldu nebūna.
Galima sakyti, kad šis patiekalas yra nemokamas jūsų bilietas į Berlyną ar Hamburgą. Tik tuose miestuose valgiau tokį skanų dešrelės ir bulvyčių derinį.
Šį Palangos „tašką“ tikrinau du kartus. Abu – pagamino tobulai. Už dešrelės lėkštę mokėsite 4 eurus, už bulvytes 2,5.
4. Šalta pomidorų sriuba pas Sabonių šeimą
Daug metų Ispanijoje nugyvenę Arvydas ir Ingrida Saboniai savo kulinarinius atradimus iš tos šalies perkėlė į Palangą. Jų šeimos restorane „Pušų paunksnėje“ galite viso to paragauti. Tiesa, kad šis restoranas vienas solidžiausių ir prabangiausių Palangoje – žino turbūt visi. Bet ne viskas čia labai brangu ir neįkandama paprastam turistui.
Du pigiausi patiekalai meniu yra mano rekomenduojama sriuba ir blyneliai su kumpiu ir sūriu. Abiejų kaina 8 eurai. Sumokate šią sumą ir patenkate į visai kitokią aplinką, nei kitur šiame kurorte.
Šalta pomidorų sriuba arba ispaniškai „gazpacho“ Sabonių šeimos restorane patiekiama dideliame dubenyje, šalia atneša įvairių priedų: smulkintų pomidorų, paprikų, agurkų, svogūnų, žalumynų, skrudintos duonos, Juos valgytojas susiberia į sriubą arba ne. Nedaug vietų už Ispanijos ribų šią sriubą gamina taip skaniai.
Be to, šiame restorane nemokamai gaunate kitokių „bonusų“. Jeigu esate išprotėjęs krepšinio fanas – jums patiks, kad greta, prie kitų staliukų valgo šios sporto šakos žvaigždės. Pavyzdžiui, visa Javtokų šeimyna. O klientus prie stalų aptarnauja pati Arvydo Sabonio dukra Aušrinė. Šaltuoju metų laiku ji studijuoja Londone, o vasaromis uždarbiauja tėvų restorane. Beje, dirba labai gerai.
5. Desertas vazonėlyje
„Onorė“ yra solidus viešbučio „Amberton“ restoranas M.Valančiaus gatvėje. Arčiausiai Palangos bažnyčios esantis restorane buvau du kartus, abu juos – restorane puotavo tie patys vietiniai kunigai. Gal vienas ir ne vietinis, nes kalbėjo itališkai, bet kiti du tikrai mūsiškiai. Tik kunigai valgė daug ir sočiai, o aš šią vietą išsirinkau dėl jų firminio namų deserto. Meniu jis taip ir pavadintas.
Patiekalas patiekiamas vazonėlyje, tarsi juodžemis, su mažyčiu, tik išdygusiu stiebeliu. Pirmą kartą matant tikrai palieka įspūdį ir norisi nufotografuoti. Toks originalus pateikimas ypač patinka vaikams, kurie negali patikėti, kad tai yra valgoma.
„Onorė“ šefai į tą vazonėlį sukrovė tiek ingredientų, kad sunku juos visus suskaičiuoti ir įvardinti. Tuo naudojasi restorano padavėjai, kurie visus užsisakiusius ragina spėti, kas gi ten viduje. Kartais jie pažada, kad atspėjusiam už desertą mokėti nereikės. Bet viską išvardinti, jeigu pats nedirbai šio restorano virtuvėje, turbūt neįmanoma.
Ten tikrai yra ledų, kremo, kažkas panašaus į sausainių „Oreo“ trupinius, kažkas kepto, kažkas šalto... Pats įdomiausias ingredientas, kurį man išdavė padavėja – pomidorų džemas! Pasirodo būna ir toks.
Šio ypač originalaus deserto kaina 6 eurai. Prie jo būtinai užsisakykite arbatos arba kavos, ir nedėkite ten cukraus. Saldumo pakanka iš vazonėlio.
6. Mėsos maniakų troškinys
Kažkada, prieš penkis ar daugiau metų, Palangoje sutiktas didžėjus ir humoro laidų kūrėjas Rimas Šapauskas parekomendavo aplankyti ukrainietiškų valgių restoraną „Vila Žvaigždė“ S. Daukanto gatvėje. Rimas žadėjo, kad ten viskas skanu ir už gana padorią kainą. Jis nemelavo – visus tuos metus esu ištikimas šios vietos lankytojas. Išbandžiau turbūt visus jų valgius, bet prie vieno vis grįžtu ir grįžtu. Tai – Užkarpatės guliašas.
Jeigu esate toks žmogus, kuris ryte, per pietus ir vakare nori valgyti mėsos – šis sąrašo punktas būtent jums.
Ukrainos Užkarpatės regionui restorano meniu priskirtas jautienos troškinys yra tiesiog didelė, labai didelė dozė mėsos. Gal koks puskilogramis jautienos daug valandų troškinasi raudoname, šiek tiek aštriame, česnakų ir kitokių prieskonių padaže. Mėsytė suminkštėja taip, kad net kramtyti nereikia. Ją pateikia dubenėlyje be jokio garnyro. Šalia padeda dvi bandeles, kurias reikia plėšyti ir mirkyti padaže. Ir dar – svogūno laišką, kuriuo reikia užkąsti kiekvieną mėsos kąsnį. Už guliašą mokėsite 6 eurus, sotūs būsite nuo pietų iki vakaro.
7. Burbulinių ledų eilė
Kai vasaros pradžioje rašiau apie pasaulį apėmusią burbulinių ledų maniją, dar nežinojau, kad Palangoje jie taps populiaresni nei Niujorke ar Tokijuje. Bet taip įvyko – eilė prie burbuliniame vaflyje pateikiamų ledų ir jų priedų Palangos Basanavičiaus gatvėje stovi visada – tiek anksti ryte, tiek vėlai vakare. Lyja ar saulė šviečia – žmonės nori tų ledų.
Tiesa, iš pradžių buvo tik viena vieta, kuri parduoda tokius vaflius, bet per pastarąjį mėnesį jų stipriai padaugėjo ir dabar yra net 10. Tiesa, ne visur burbulinis vaflis toks geras, ne visur kokybiškais ir gražiais priedais paskaninamas. Tuo įsitikinau, nes ragavau beveik visose vietose. Labiausiai patiko ten, kur šį verslą pradėjo – „Yogugu“ ledainėje. Nes tik čia burbulinį vaflį pripildo tikrais, itališkais jogurtiniais ledais, o priedai dedami skanesni, jų daugiau nei kitur. Todėl ir eilė čia stovi didžiausia.
Beje, stovėti joje visai įdomu. Per tas 10-15 minučių žmonės aptarinėja Palangą, savo gyvenimus ir pačius ledus. Štai ponia Diana jau penkis metus gyvena netoli Dublino, Airijoje. Apie šiuos ledus ji perskaitė DELFI ir atėjo čia tik dėl visuotinės mados. „Jeigu visi jų nori – tai ir aš noriu“, – sakė ji. Diana pasakojo, kad kiekvieną vasarą atostogauti sugrįžta į Lietuvą, čia aplanko sesės šeimą bei savo mamą. Visi kartu jie atvyksta į Palangą, kur visada renkasi tuos pačius poilsio namus. Diana Airijoje uždirba 800 eurų ir jaučiasi labai laiminga, tik nuoma galėtų kainuoti mažiau. Dianos buvęs vyras ją bando susigrąžinti, žada būti geresnis, net siuntė jai gėlių puokštę. Bet Diana žino, kad jis jau niekada nepasitaisys. Šią istoriją ir dar daugiau išgirdau laukdamas ledų. Diana jais buvo labai patenkinta, tik pyko ant sesės, kad laukdama kartu ji nenusipirko porcijos sau. „Dabar nenori, o nueisim ir po penkių minučių užsimanys. Visada taip būna, apvalgys mane“, – burbuliavo Diana.
Už burbulinių ledų porciją reikia mokėti 4 eurus, jeigu norite papildomo priedo, pavyzdžiui, skysto šokolado su traškučiais – pridėkite dar 50 centų.
8. Kepta dinozauro koja
Į Palangą atkeliavo dar vienas pasaulyje patikrintas gatvės maistas. Basanavičiaus gatvėje, kažkur ties viduriu, rasite kioską „Kala-Kuoka” su LED ekranais, kuriuose rodoma ugnis. Pro šalį eidami vaikai rėkia: “Žiūrėk, kioskas dega“. Parėkia ir praeina pro šalį. Viskas, kuo ten prekiauja, tai milžiniškos keptos kalakutų kojos. Tarsi vikingų kuokos! Keista, tačiau ši vieta turėjo išpopuliarėti netgi labiau nei burbuliniai ledai, bet kažkodėl taip nenutiko.
Tie, kas keliavo į Amerikos atrakcionų ir pramogų parkų sostinę Orlandą tikrai matė ant kiekvieno kampo parduodamas kalakuto kojas, ten dar vadinamas kiek įmantresniu pavadinimu – Dinozauro kojomis.
Maždaug 400 gramų sverianti kalakuto blauzda, prieš patekdama į pirkėjo rankas, gaminama valandų valandas. Visas procesas atrodo taip: iš pradžių ji būna parūkoma, tuomet glazūruojama specialiu padažu ir galiausiai sukepama iki traškumo.
Amerikiečiai dėl šio produkto eina iš proto, stovi eilėse ir konkuruoja, kas gaus didesnę koją. Tada būtinai fotografuojasi ją grauždami ir dalinasi vaizdeliais socialiniuose tinkluose. Šis gatvės maistas Orlande dar vertinamas dėl sveikumo, nes nėra jokios „bulkos“ ir „majonezų“. Tik natūrali mėsytė. Verslininkai labai mėgsta tai pabrėžti.
Palangoje šis patiekalas netgi skanesnis už tą koją, kurią graužiau prie „Universal“ atrakcionų parko. Ir pigesnis – Amerikoje kainavo 7 dolerius, o Palangoje kainuoja 4,5 eurų.
9. Bulvinių blynų iššūkis
Užsukti į legendinį restoraną „Vila Ramybė“ Vytauto gatvėje rekomenduoju dėl dviejų dalykų. Pirmasis – būtinai pabendraukite su šios vietos savininku, žmogumi, kartais stovinčiu prie baro. Tai vienintelis vyresnio amžiaus darbuotojas, todėl nesunkiai atpažinsite. Jis nepaprastai įdomus, gerai išmanantis savo darbą ir mėgstantis pakalbėti. Apie istoriją, apie gėrimų gamybos technologijas, apie muziką, apie maistą. Visas šias temas aš, arba mano draugai su juo jau esame aptarę.
Kitas dalykas, kodėl čia būtina užsukti kiekvienam Palangos turistui, – neįprastai didelė bulvinių blynų porcija. Sakydamas „neįprastai“ gal net pamažinu. Ji labai didelė, iš kokio kilogramo bulvių. Trys milžiniški blynai iki traškumo suskrudinami aliejuje ir patiekiami grietinės ar kokiame nors kitame pasirinktame padaže.
Daug kas renkasi bulvinius blynus su mėsa arba lašiša, bet tai dar didesnė porcija ir net du žmonės persivalgo.
Siūlau rinktis blynus be jokių priedų, pavalgyti vegetariškai ir skaniai. Užsisakydami porciją, net jeigu esate labai alkani, būkite protingi, iškart prašykite dviejų lėkščių, nes bent vienu blynu tikrai norėsite pasidalinti su savo draugu ar drauge. Blynai tobulai išpurenti, tešla užmaišyta tobulai, matyt, paskaninta tinkamais prieskoniais. Liksite laimingi. 9 eurus kainuojanti porcija kepa apie pusvalandį.
10. Ledai vaisiuje
Top'ą užbaigia tai, ko nereikia gaminti, bet reikėjo atsivežti iš tolimosios Ispanijos.
Ledai tikruose vaisiuose. Juos Palangoje pirmieji (ir kol kas vieninteliai) pasiūlė žuvyčių SPA paslaugą teikiantis kioskelis „Fun for feet“ naujame pramogų komplekse „Melt“ Basanavičiaus gatvėje.
Pagrindinis dalykas, dėl ko čia eina žmonės – miniatiūrinės žuvytės, kurios specialiuose akvariumuose nuvalgo negyvą kojų odą. Tai toks kutenantis masažiukas, labai populiarus Azijos šalyse, ir dėl visokių higieninių dalykų vis labiau kritikuojamas Europoje bei JAV. Tačiau dabar ne apie šią procedūrą, o apie maistą.
Kol žuvytės valgo jus, jūs valgote neįprastai skanius ledus. Taip sugalvojo verslininkai. Į SPA procedūros kainą jie įskaičiuoja ir ledus. Į šią vietą galima ateiti tik dėl ledų. Verta, nors ir nėra pigu. 5 eurus kainuojanti porcija atrodo taip – gaunate apelsiną, mangą arba ananasą. Tikruose vaisiuose esantys ledai būna sumaišomi su vaisiaus minkštimu, todėl ledų skonis yra tobulai tikras, be jokių chemikalų, bent taip norėtųsi tikėti. Ir atrodo egzotiškai, ir nepaprastai skanu. Ispanijoje ši ledų rūšis išpopuliarėjo prieš daug metų.
