1. Neapsipirkite Eliziejaus laukuose. Eliziejaus laukai kažkada gal ir buvo gražiausia pasaulio alėja, tačiau bėgant metams jie išgyveno pakilimus ir nuopolius. Šiuo metu jie užtvindyti pasaulinius tinklus turinčių parduotuvių, automobilių atstovybių ir didelių kino teatrų.
Verčiau: sekite pasiturinčių vietinių pėdomis. Prisiekusios madistės turėtų eiti tiesiai į dizainerių parduotuves Rue des Francs-Bourgeois gatvėje prabangiojo Marė rajono kaimynystėje, o aukštosios mados vertintojos turėtų kaukšėti savo aukštakulniais Avenue Montaigne kryptimi, kur galima rasti „Chanel“ lygio parduotuvių, ar Rue du Faubourg St. Honoré gatvę, kur įsikūrusi madas diktuojanti parduotuvė „Colette“. Jeigu ieškote senamadiškos atmosferos, jums patiks dengti Paryžiaus pasažai. Jie mena XIX amžių ir buvo pirmieji šio miesto parduotuvių rajonai. Po jų metalo konstrukcijomis pažabotais stiklo lubų skliautais galima rasti kur kas neįprastesnių prekių: prancūzų dizainerių darbų, antikvarinių knygų, keistų žaislų ir daug daugiau.
2. Nepasiduokite žvaigždučių blizgesiui atėjus pietų metui. Kadangi Paryžiuje galima rasti 66 „Michelin“ žvaigždutėmis pažymėtus restoranus, šis miestas – tikras mėgstančių skaniai pavalgyti rojus. Vis dėlto daugumoje šių tradicinių prabangaus valgymo įstaigų jūsų lauks pompastika ir ceremonijos, jau nekalbant apie kosmines kainas. Štai, pavyzdžiui, kompleksiniai pietūs trijų žvaigždučių „L'Arpege“ jums atsieis iš kojų verčiančius 420 eurų. Ir tai dar be gėrimų! Ar jums mintis apie aplink stalą zujantį pustuzinį padavėjų atrodo patraukliai? O ką manot apie tai, kad pietūs kainuos panašiai kiek lėktuvo bilietas? Ne, ačiū.
Verčiau: papietaukite pagal paskutinę madą. Visiškai neseniai keletas „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintų šefų atsikratė savo griežtų aukštosios virtuvės restoranų apribojimų ir atidarė nuotaikingas užkandines, kuriose lankytojus vaišina paprastesniu, tačiau vis dar išskirtiniu, maistu. Dėl jų galvą pametę ir vietos gyventojai.
Šefo Yves'o Camdeborde kelią prasiskynęs „Le Comptoir du Relais“ yra šeštojoje apygardoje, tačiau jis toks populiarus, kad gali būti sunku gauti staliuką. Tačiau jeigu nuspręsite degustuoti Y. Camdeborde garsųjį žąsų kepenėlių paštetą, norėdami išsiaiškinti kiek už tai sumokėtumėte kitur (darbo dienomis kompleksiniai pietūs čia kainuoja apie 60 eurų), jūs suprasite, kodėl čia vietos rezervuojamos keli mėnesiai į priekį. Jeigu negalite ateiti pietums, pamėginkite užsukti 11 valandą 45 minutės priešpiečiams (jiems rezervacijos nepriimamos, tad kas pirmas ateina, tas ir aptarnaujamas).
3. Nepraleiskite visos dienos Luvre ar Orsė muziejuje. Luvras (Musee du Louvre) ir Orsė muziejus (Musée d'Orsay) yra žinomiausi Prancūzijos sostinės muziejai, ir, tikra tiesa, juose yra keletas pasaulinio garso eksponatų. Tačiau net neverta manyti, kad tai yra vienintelis – ar, tiesą sakant, netgi geriausias – jūsų pasirinkimas. Sezono įkarštyje norint pakliūti į vidų gali tekti atstovėti milžiniškas eiles, minios žmonių jus išvargins, o kūrinių gausa tiesiog priblokš. Jei kovos su minia perspektyva jums žada sumenkinti patirtį (iš tiesų, ar galėtų būti kitaip?), neverta nusiminti.
Verčiau: aplankykite mažiau žinomus Paryžiaus muziejus. Daugelyje mažiau žinomų Paryžiaus muziejų apstu ne mažiau svarbių ir gražių meno kūrinių, kurie atrodys dar maloniau, turint omenyje, kad jums nereikės stumdytis alkūnėmis.
4. Nedarykite mados klaidų. Jeigu Paryžiuje lankotės pirmą kartą, privalote žinoti, kad net ir alinančiai karštomis vasaros dienomis negalite čia dėvėti šortų, jeigu nenorite, kad su jumis elgtųsi kaip su nelaimingu turistu. Taip pat ir tuos blizgius bėgimo batelius verčiau palikite namuose.
Bendra taisyklė byloja, kad paryžiečiai vengia rengtis taip, lyg jie ketintų kopti į Everestą, o jei jau lankotės jų mieste, ir jūs turėtumėte to paisyti. Kita vertus, nepersistenkite vien dėl to, kad vykstate į pasaulinę mados sostinę.
Verčiau: pasidomėkite prancūzišku stiliumi. Kalbant apie Paryžiaus stilių, nereiškia, kad jų apranga yra tiesiog tobula. Šiais laikais prancūzai renkasi pakankamai kasdieninius drabužius, jie tiesiog teikia pirmenybę švariai ir suderintai išvaizdą.
Štai keletas patarimų, kurie padės jums sukomplektuoti paprastą, tvarkingą ir apgalvotą ansamblį: juoda visada yra geras pasirinkimas (arba pilka), aksesuaro vaidmenį atliks viena ryškesnė skarelė, skrybėlė ar papuošalas (tik jokiu būdu ne visi trys iškart), be to, įsitikinkite, kad daiktai tarpusavyje dera taip, kaip turėtų derėti (ne per daug, ne per iššaukiančiai). Užbaikite ansamblį prigludusiu švarkeliu ir geriausiais, kokius turite, batais. Galutinis efektas turi atrodyti taip, lyg į tai nebuvo įdėta jokių pastangų.
5. Nevažinėkite po miestą taksi. Taksi gali būti sunku gauti, o ir gatvėje jo taip paprastai nesustabdysi (turite išsikviesti telefonu iš anksto arba susirasti taksi stotelę). Važinėjimas po Paryžių taksi taip pat gali būti varginantis dalykas dar ir dėl siaubingų eismo sąlygų šiame mieste.
Verčiau: įsidėmėkite prancūzišką žodį „flaner“.
Nors žodis „flaner“ iš prancūzų kalbos verčiasi „klaidžioti“, iš esmės jums siūloma „miestą pažinti vaikščiojant po jį“. Paryžiaus centras yra vos trijų kilometrų pločio, žemėlapių apstu visur, o žygiuodami pėsčiomis galėsite pasimėgauti pasaulinio lygio parduotuvių virtinomis ir kita.
Jeigu reikia įveikti ilgesnius atstumus, šokite į metro. Iš bet kurios Paryžiaus vietos metro stotelė yra ne toliau kaip už pusės kilometro. Tai kur kas pigiau nei taksi, o dažnai ir greičiau. Taigi, išties negalimi jokie pasiteisinimai, nebent labai ilgai vakarojote (metro Paryžiuje penktadieniais ir šeštadieniais užsidaro antrą, likusiomis dienomis – pirmą valandą ryto). Galima būtų rekomenduoti ir nebrangius „Velib“ dviračius (pilkus dviračius matysite išrikiuotus gatvėse), tačiau jų nuomos programa daugumai lankytojų yra neprieinama, nes norint jais pasinaudoti būtina išmanų lustą turinti kreditinė kortelė.
6. Neieškokite bohemiškos atmosferos kairiajame krante. Jeanas-Paulis Sartre'as ir Simone de Beauvoir galėjo mylėti „Les Deux Magots“ Šv. Germano bulvare (Boulevard St. Germain), tačiau šiais laikais ši kadaise intelektualų nuolatine susibūrimų vieta buvusi kavinė praradusi savo autentiškumą. Labiau tikėtina, kad čia susidursite su tuntu turistų nei kokiu žinomu filosofu. Ir dar gali tekti susimokėti 14 eurų už sviestu apteptą skrebutį ir apelsinų sultis.
Verčiau: atraskite „tikrąjį“ Paryžių palei Šv. Martyno kanalą (Canal St. Martin).
Bobo (bourgeois-bohème trumpinys) hipsteriai pateikė pretenzijas į teritorijas palei Šv. Martyno kanalą, kadaise be priežiūros paliktą zoną dešimtojoje apygardoje, kurioje dabar netrūksta kavinių ir butikų. Prisėskite vienoje iš kavinukių ir gurkšnodami gardžią kavą pasigrožėkite vaizdinguoju kanalu. Žinokite, kad esate viename iš tikrojo Paryžiaus kampelių.
7. Nešvaistykite laiko Eifelio bokšte. 2009 metais Eifelio bokštą aplankė 6,6 milijono žmonių, kurie prieš tai išsikėlė sau tikslą pasiekti viršūnę. Tačiau nepamirškite, kad iš pradžių turėsite įveikti milžinišką eilę iki bilietų, paskui vėl rikiuotis prie galvijams pervežti skirtus vagonus primenančių liftų, kol galiausiai visos šios pastangos pradės atrodyti nevertos to. Ir vos tik šmėstelės mintis, kad kančios baigtos, teks vėl stoti į eilę, norint pasiekti žemę.
Verčiau: pasimėgaukite pietumis su puikiu vaizdu. Vietoj viso to reikalo su Eifelio bokštu kur kas labiau civilizuotai praleisite laiką užsisakę staliuką ant Quai Branly muziejaus (Musee du Quai Branly) stogo įsikūrusiame restorane „Les Ombres“. Stiklinės restorano lubos leis pasimėgauti didžiojo kaimyno (Eifelio bokšto) vaizdu ragaujant prancūziškos virtuvės klasiką, pavyzdžiui, žąsų kepenėlių paštetą, austres ar ant grotelių keptą kepsnį. Tas vaizdas labiausiai pakeri naktį, kai bokštas apšviečiamas. Pietų metu pagrindiniai patiekalai prasideda nuo 35 eurų, tačiau ankstyvų pietų metu galite sulaukti ypač puikių pasiūlymų (nuo 30 iki 45 aurų už trijų dalių priešpiečius).
8. Neužsisakykite pigiausio viešbučio. Padoraus viešbučio už protingą kainą paieškos gali nuvaryti į neviltį net pačius taupiausius keliautojus. Galite rasti sensacingą pasiūlymą, tačiau sėdėdami smėlinės spalvos kambaryje kažkur miesto pakraštyje suprasite, kad jums trūksta Paryžiaus centro atmosferos.
Verčiau: užsisakykite apartamentus su baldais. Baldais apstatytus apartamentus galima rasti absoliučiai bet kokiam skoniui ir biudžetui. Jūs tikrai nustebsite, kiek gyvenamojo ploto galite gauti už sumokėtus pinigus, ypač jeigu ketinate apsistoti ilgiau nei pora dienų. Be to, nereikės kaskart eiti valgyti į miestą. Nekilnojamo turto mantra „vieta, vieta ir dar kartą vieta“, žinoma, galioja ir tokiu atveju. Jeigu abejojate, rinkitės apartamentus vieno skaitmens apygardoje ir pasitikrinkite, už kokio atstumo yra artimiausia metro stotis.
9. Nevalgykite vien prancūziškų ragelių (pranc. croissants). Toms auksinėms pusmėnulio formos bandelėms atsispirti tiesiog neįmanoma. Tačiau būtų didelė klaida apsiriboti vien populiariausiais Paryžiaus kepiniais ir neparagauti saldumynų, kurie nėra tokie gerai žinomi.
Verčiau: paragaukite migdolinių orinukų (pranc. macarons).
Prancūziški migdoliniai orinukai – du saldžiu glajumi sujungtus morengus primenantis saldumynas. Vos kelios cukrainės (viena jų yra „Laduree“) džiugino savo klientus migdoliniais orinukais nuo seno, tačiau pastaruoju metu jie tampa, ko gero, populiariausiu skanėstu mieste. Tarp paryžiečių verda diskusijos, kurie migdoliniai orinukai yra geriausi. Jeigu norite apsispręsti patys, paragaukite rožinių „Pierre Herme“, karamelinių su jūros druska „Laduree“ ir apelsinų bei imbiero skonio „Gerard Mulot“.
10. Nepasiduokite stereotipams. Taip, visi nemažai girdėjome apie paryžiečių legendomis apipintą šiurkštumą: padavėjai nemandagūs, pardavėjai nepadedantys, o visi likusieji snobiški ir nedraugiški. Tikra tiesa, kad Paryžiaus gyventojai santūresni už, tarkime, amerikiečius, tačiau tai dar nereiškia, kad vietiniams nepatinka turistai. Todėl nesielkite su jais šiurkščiais.
Verčiau: nepamirškite savo manierų. Stenkitės suprasti (ir sekti) vietos papročius ir jūsų pastangos, be jokios abejonės, bus įvertintos. Išmokite kelis prancūziškus žodžius ar frazes. Net jeigu tai bus trumpa pamokėlė skrydžio į Prancūziją metu ar jūsų tarimas, švelniai tariant, netobulas, vien tas faktas, kad jūs bandote, padės jums. Pardavėjai nedideliuose butikuose sveikinasi su klientais ir tikisi taip pat sulaukti pasveikinimo. Paprasčiausias „Bonjour, Madame“ vos įėjus į parduotuvę stebuklingai paveiks jūsų viešnagę čia.
Ir įsidėmėkite, kad prancūzai linkę kalbėti tyliai – jų balsų negirdėsi aidinčių gatvėse, metro ar net prie gretimais esančio staliuko. Kalbėkitės tyliai ir kuris nors jūsų kaimynų gali netgi nusišypsoti.