Taip pat skaitykite: Unikalios Lietuvos vietelės tapo dar labiau išskirtinės
Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi! Taip pat skaitykite Perpasauli.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „Android“.
Skuodas – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje. Miestas nedidelis, paskutinių keleto metų duomenimis gyventojų čia apie 7 tūkst. Iš Skuodo rajono kilę tokie žymūs žmonės, kaip istorikas Simonas Daukantas, filosofas Vytautas Vaclovas Doniela, irkluotojas pasaulio čempionas Alvydas Duonėla ir kt. Skuodo vardas kilo nuo asmenvardžio, dar ir dabar sutinkamos pavardės Skuodas.
Šauklių riedulynas
Šauklių riedulynas yra Šauklių kraštovaizdžio draustinio, randamo Skuode rajone, pavažiavus trejetą kilometrų nuo Mosėdžio, dalis. Šis draustinis patenka į Salantų regioninio parko teritoriją.
Šis riedulynas turi didelę mokslinę, pažintinę, estetinę, mokomąją bei istorinę vertę. Einant riedulyno taku, galima pamatyti mūsų kraštui ganėtinai neįprastą ir unikalų, į tundrą panašų kraštovaizdį. Šauklių riedulyną supa legenda. Sakoma, kad rieduliai – tai suakmenėję švedų kariai, kadaise bandę užkariauti Skuodo kraštą. Už tokius ketinimus jie buvo nubausti dievų ir paversti akmenimis.
Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus
Muziejus ne tik renka ir eksponuoja mokslui vertingiausius Lietuvos riedulius, bet ir juos tiria, restauruoja. Muziejuje rengiamos edukacinės ekskursijos vaikams ir moksleiviams, kurių metų supažindinama ne tik su rieduliais, bet ir su juos rinkusio gydytojo Vaclovo Into gyvenimu.
Barstyčių akmuo
Barstyčių akmenį supa legenda. Pasakojama, kad vietoj akmens anksčiau buvusi pagoniška šventykla, kurioje ugnį kurstė vaidilutė. Tačiau jį sulaužė savo skaistybės priesaiką ir taip užrūstino dievą Perkūną. Tuomet jis trenkęs žaibu į šventovę su akmeniu. Šventovė sugriuvo, vaidilutė žuvo, o akmuo – liko.
Simono Daukanto gimtinė
Simonas Daukantas gimė 1793-iaisiais Skuodo rajone esančiame Kalvių kaime. Iš visų istoriko gimtojoje sodyboje buvusių pastatų iki šiol išlikusi vienintelė klėtelė. Ji restauruota ir dabar joje įkurtas muziejus. Jos eksponatuose atsispindi visas Simono Daukanto gyvenimas ir kūrybinė veikla.
Eksponuojami įvairūs etnografiniai daiktai, vienas iš klėtelės kambarių perdarytas pagal to meto valstiečių gyvenimą ir buitį. Šalia esantis kambarys skirtas Jurgio Pabrėžos – Simono Daukanto draugo ir pirmojo lietuvių botaniko - atminimui.
Ekspoziciją sudaro Simono Daukanto genealoginis medis, biografiniai įrašai, darbai, visa, kas parašyta apie jį, tuo metu kol dar buvo gyvas ir po jo mirties. Šalia klėtelės stovi medinių skulptūrų ir meniškų rodyklių ansamblis.
Truikinų šaltinėlis
Truikinų šaltinis teka Skuodo rajone esančiame Truikinų kaime. Tai iš po žemių trykštantis šaltinis, įtekantis į netoliese tekantį Guntino upelį. Šaltinėlio versmė pasislėpusi tarp dviejų skardžių, pačiame daubos dugne. Duburyje teka dvi versmės: viena jų – gelsvai rusva, kita šviesiai pilkšva, priklausant nuo dugno smėlio.
1980-aisiais Truikinų šaltinėlis paskelbtas hidrologiniu gamtos paminklu. 1999-ųjų lapkritį Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro sprendimu hidrogeologiniu objektu, o po trejeto metų, 2002-aisiais, įtrauktas į valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą,
Apuolės piliakalnis
Apuolės piliakalnis stūkso Skuodo rajone, Aleksandrijos seniūnijoje, esančiame Apuolės kaime. Piliakalnis stovi Luobos ir Brukio santakoje, netoliese randamas Apuolės kapinynas. Istorikai teigia, kad Apuolė – tai anksčiausiai istoriniuose šaltiniuose paminėta, dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti, gyvenvietė. Jos vardas minimas jau IXa. viduryje.
Apuolės piliakalnis įtrauktas į archeologijos paminklų sąrašą. Kiekvienais metais, rugpjūtį, čia vyksta „Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis“. Jame inscenizuojamos Kuršių – Vikingų kautynės ir demonstruojami viduramžių amatų pristatymai.
Mosėdžio Šv. Mykolo Archangelo bažnyčia
Vėlyvojo baroko stiliaus Mosėdžio Šv. Mykolo Archangelo bažnyčia stovi Mosėdžio miestelyje, 700 metrų į rytus nuo Skuodo-Salantų kelio. Bažnyčia baigta statyti 1783-iaisiais. Bažnyčia ir šventoriaus vartai priskirti architektūros paminklams.
Bažnyčia kryžminio plano, dvibokštė, joje įrengti keturi altoriai. Ją juosia aukšta, akmenų mūro tvora. Mosėdžio Šv. Mykolo Archangelo bažnyčioje yra ir septyni dailės paminklai – šeši jų pačioje bažnyčioje, vienas šventoriuje.
Skuodo muziejus
Pačiame Skuode mieste įsikūręs 1992-ųjų rugpjūtį atidarytas Skuodo muziejus. Jis įkurtas Skuodo dvarvietės patalpose. Dvarvietėje prieš beveik 100 metų buvo įkurta pirmoji Skuodo gimnazija, vėliau čia veikė įvairios kitos kultūros įstaigos, kurių paskutinė buvo muzikos mokykla. Tai tik pagyvina muziejaus kultūrinę ir istorinę atmosferą. Muziejuje paruoštos penkios ekspozicinės salės, kuriose paruoštos ilgalaikės ekspozicijos.
Muziejaus eksponatų skaičius įspūdingas – jų čia apie 16 tūkstančių. Sukaupti eksponatai įvairūs. Čia galima rasti etnografinių, istorinių, tautodailės eksponatų iš skirtingų laikmečių. Gausu ir archeologinių radinių iš Apuolės, Klauseikių, Klaišių ir kitų piliakalnių bei kapinynų.
Skuodo muziejuje taip pat saugomos Lietuvos išeivių dovanos – fotografijos, medaliai, paveikslai, medžio raižiniai, batikos darbai. Norint paminėti svarbius kraštui ir visai Lietuvai įvykius ir datas, rengiamos laikinos ekspozicijos, parodos. Rengiamos ir dabar kuriančių tautodailininkų bei menininkų parodos.
Izidoriaus Navidansko parkas
Šį privatų parką, dar vadinamą Žemaičių botanikos parku, rasti galima Kalnėnų kaime. Tai vienas pirmųjų botanikos parkų Lietuvoje, įkurtas Izidoriaus Navidansko, dirbusio „Pabaltijo“ kolūkio sodininku. Jo plotas siekia 57 hektarus. 1958-aisiais parkas įtrauktas į valstybės saugomų gamtos objektų sąrašą, o 1986-aisiais priskirtas prie respublikinės reikšmės gamtos paminklų.
Šiuo metu parke galima rasti maždaug 34 rūšių medžius ir krūmus. Per parką driekiasi neregėto grožio beržų, liepų, klevų ir lazdynų alėjos. Tarp medžių, sodintų tiek grupėmis, tiek pavieniui, gausu ąžuolų, drebulių, ievų, uosių.
Parke iškasti septyni tvenkiniai, kuriuose veisiasi žuvys, plauko vandens paukščiai, prie tvenkinių įkurtos poilsiavietės, teikiamos žvejybos paslaugos. Per parką čiurleną upelis Spiginas, įtekantis į vieną iš parko tvenkinių.