Nuo tos dienos prabėgo beveik 700 metų, istorikai ginčijasi dėl rytų ir vakarų Aukštaitijos, regiono sampratos, sostinės (tai visgi, Panevėžys ar Utena?) ir dar kažin ko. Bet palikime juos ramybėje, juk vasara – atostogų metas, o Rytų Aukštaitija – tai banguojančios kalvos, skaidrūs ežerai ir didžiuliai girių plotai, kuriuose slepiasi gamtos ir kultūros lobiai.
Automobiliu, dviračiu ar baidare?
Keliauti po rytinę Aukštaitijos dalį galima visais įmanomais būdais. Pavyzdžiui, automobiliu per dvi dienas galite įveikti maršrutą Palūšė-Ignalina-Tauragnai-Utena-Molėtai. Palūšėje prasideda daugybė trumpų pažintinių maršrutų. Ignalina paprastai tituluojama Aukštaitijos sporto ir pramogų sostine. Tauragnų apylinkėse yra giliausias aukščiausiai virš jūros lygio (165 m) esantis Lietuvos ežeras, netrūksta žavingų kaimų ir legendomis apipintų piliakalnų. Toliau maršrutas eina per Uteną – vieną iš Aukštaitijos sostinių. Galiausiai, Molėtų rajone pramogų rasite visiems skoniams, nuo Etnokosmologijos muziejaus iki A. Truskausko medžioklės ir gamtos ekspozicijos.
Kažkada Ovidijus Vyšniauskas dainavo „žemyn upe, valtis plaukia palengva“. Rytų Aukštaitijai labiau tinka šūkis „pirmyn ežerais!“ – regionas yra vienas ežeringiausių visoje Lietuvoje. Aukštaitijos nacionaliniame parke ežerais ir jų protakomis galima nuplaukti apie 70 km, tačiau pats populiariausias vandens maršrutas yra vadinamas Didžiuoju ratu, jis prasideda Palūšėje. Keliaudami praplauksite 12 ežerų ir 6 gražuoliai upeliai, aplankysite gražiausias parko vietas.
Aukštaitijos nacionalinis parkas
Kuo jau kuo, o tarmėmis, tradicine architektūra, etnokultūriniu paveldu ir gamtos grožybėmis Aukštaitija pasigirti gali. Vien trijų savivaldybių – Ignalinos, Švenčionių ir Utenos – teritorijose plytinčiame Aukštaitijos nacionaliniame parke verta praleisti ištisą savaitgalį, o gal net visą savaitę. Ar bus ką veikti? Tikrai taip!
Parke yra daugiau nei 20 gamtos paminklų: nuo šimtus metų skaičiuojančių ąžuolų (pavyzdžiui, Puziniškio ąžuolas auga ant aukštos kalvos, nuo kurios atsiveria puikūs apylinkių vaizdai), Obelų rage esančios 14 kadagių grupės, akmens Moko iki šventųjų giraičių ir stebuklingų šaltinėlių. O ir be gamtos paminklų parke netrūksta natūralaus grožio – smaragdinių ežerų maudynėms, uogomis kvepiančių tankių miškų, kalvų ir per jas smagiai vingiuojančių smėlėtų vieškelių.
Keliaudami po Aukštaitijos Nacionalinį parką atkreipkite dėmesį į mažus kaimus, sudarytus iš vos kelių sodybų. Parke tokių yra per 100, o gyventojų palyginus labai mažai, vos 2 tūkstančiai. Kupetiniai Salų II, Šuminų, Strazdų, Vaišnoriškės, bei Varniškės II kaimai ir gatvinis Kretuonų kaimas yra architektūros paminklai. Ginučiuose šniokščia senasis vandens malūnas (šalia kasmet galima sutikti gulbių šeimynėlę, kurios be skanėstų geriau nekalbinti), Palūšėje stovi medinė bažnyčia ir varpinė, pastatytos be geležinių vinių, tik su kirviu.
Dėmesio vertas Reškutėnų kaimo mokyklos etnografinis muziejus, Senovės bitininkystės muziejus Stripeikiuose yra vienas lankomiausių parke, XIX a. Ginučių malūno ekspozicija. Taip pat parke gausu senovinių pilkapių ir piliakalnių, o Ladakalnis nuo seno tapo Aukštaitijos nacionalinio parko simboliu, ant kurio neužlipus iš parko išvažiuoti paprasčiausiai draudžiama.
Aukštaitija iš paukščio skrydžio
36 m aukščio Labanoro regioninio parko apžvalgos bokštas yra aukščiausias apžvalgos bokštas Lietuvoje. Jei nebijote vingiuotais laiptais pakilti į jo viršų galėsite mėgautis Siesarties ežero ir Labanoro girios vaizdais iš paukščio skrydžio.
Netoli Akmeniškių kaimo (Švenčionių raj.) stūkso 180 m aukščio Lygumų kalnas, apsuptas trijų ežerų, kalno viršūnėje yra apžvalgos bokštas. Vieta jam buvo pasirinkta neatsitiktinai, mat iš čia puikiai matyti Kretuono ežeras ir jo apylinkės.
Ignalinos (Vilkakalnio) apžvalgos bokštas stovi Ignalinos mieste, už kelių šimtų metrų nuo televizijos signalų siųstuvo. Jo aukštis – 26 m., nuo jo matyti Ignalinos miestas ir sportinės trasos.
Anykščių regioniniame parke stovi 15 m aukščio Rubikių apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria banguotos Storių kalvos, Burbiškio miškas, Rubikių ir Dusyno ežerai, trijų bažnyčių bokštai.
Galiausiai, Medžių lajų tako Anykščiuose pristatinėti nereikia. Takas prasideda netoli Puntuko akmens ir pamažu pakyla į 21 m aukštį ties medžių laja. Takas pasibaigia 35 metrų aukščio bokštu, iš kur galima apžvelgti Anykščių šilelį, Šventosios upės slėnį.