Taip pat skaitykite: 10 ypatingų Senojo žemyno kampelių
XI a. – XIV a. Avilos tvirtovę apsupo siena, kurioje yra 88 bokštai ir 9 vartai, o bendras sienos ilgis - 2500 metrų. Nuo 1985 m. siena įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Taip pat išsiskiria soboras ir keletas vietinių didikų viduramžių dvarų.
Gyvenvietė, kaip laikoma, įkurta vetonų genčių. Romėnai sustiprino gyvenvietę, liko Romos imperijos epochos laikų likučiai siena apsuptoje miesto dalyje. Vestgotai ir arabai praktiškai nepaliko savo buvimo pėdsakų. Rekonkistos laikais Avila ilgą laiką buvo „fronto linijoje“, ją puldinėjo krikščionys ir maurai (kurie norėjo plačia išdeginta juosta užtikrinti savo saugumą, į ją įėjo ir Avila).
Po XI a. miestas pilnai perėjo į krikščionių rankas, buvo apsuptas vidine siena. Karališkam dvarui kilnojantis iš vienos vietos į kitą, Avista irgi buvo vienos karališkųjų rezidencijų vietų. Avila taip pat yra katalikybės centras, jos centrinė figūra – Teresė iš Avilos, didžioji jos kūno dalis yra mieste.
Šiuo metu mieste gyvena apie 50 tūkstančių gyventojų. Turi tendenciją mažėti, kaip ir visame regione. Mieste gimė šv. Teresė iš Avilos, XVI a. kompozitorius Tomas Luis de Vikrorija ir 1980 m. politikas Adolfas Suaresas.