Taip pat skaitykite: Avialinijų paslaptys, kurias sužinojus, nebesinori lipti į lėktuvą
Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi! Taip pat skaitykite Perpasauli.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „Android“.
Tačiau ankštos sąlygos gali sukelti virtinę sveikatos problemų, pradedant infekcijomis, skaudančia nugara ir baigiant itin pavojingais kojų venų kraujo krešuliais.
Taigi kokius pavojus kelia ilgi skrydžiai? Dailymail.co.uk. atskleidžia kai kurias tiesas, kurių nenori viešinti oro linijų bendrovės, ir pasiūlo išbandytus būdus, kaip išvengti rizikos sveikatai.
1. Kraujo krešuliai kojose
Problema: giliųjų venų trombozė yra geriausiai žinomas ilgų skrydžių pavojus. Kraujo krešulys susiformuoja giliosiose kojų venose ir nukeliauja iki plaučių. Teigiama, kad per metus ši būklė pražudo iki 1 tūkst. Didžiosios Britanijos keleivių.
Kodėl reikia susirūpinti: „Ilgų nuotolių skrydžiai padidina giliųjų venų trombozės riziką, nes žmogus ilgą laiką sėdi, o jo judėjimo galimybės būna apribotos“, - sakė kraujagyslių chirurgė, daktarė Costa Kyriakides iš Privačios klinikos Londone. Be to, dėl dehidratacijos tirštėja kraujas.
Patarimas: mūvėkite kompresines kojines. Jos užtikrina reikiamą kraujo cirkuliaciją kojose. Tačiau labai svarbu ir pajudėti. „Kas valandą lėktuve pasivaikščiokite. Jeigu įtariate, kad susidarė krešulys, gerkite daug skysčių, paklauskite, ar lėktuve yra gydytojas ir ieškokite pagalbos“, - sakė C. Kyriakides.
Iki šiol nesutariama dėl aspirino efektyvumo užkertant kelią giliųjų venų trombozei. Tačiau gydytoja perspėja: „Duomenys rodo, kad venų trombozę jau turėjusiems žmonėms aspirinas tik sumažina šios ligos riziką“.
2. Nugaros skausmai
Problema: sėdint nugara patiria beveik dvigubai didesnį spaudimą negu stovint. Pridėkite ilgas sėdėjimo valandas susmukus bei turint mažai erdvės kojoms ir gausite puokštę nusiskundimų dėl nugaros.
Kodėl reikia susirūpinti: „Problemų su nugara kiltų kur kas mažiau, jeigu visą kelionę stovėtumėte“, - sako chirurgas ortopedas Rajivas Bajekalas iš Barneto bendrosios ligoninės. – Nugara jautri osteoartritui“.
Patarimas: „Vaikščiokite po lėktuvą ir rąžykitės, - sako R. Bajekalas. – Taip pat naudokite kelioninę pagalvėlę“. Išvengti mėšlungių padeda skysčiai ir bananai. Prieš užmigdami kelis kartus įtraukite sėdmenų raumenis, ratu pasukiokite pečius ir pėdas, sako chiropraktikos specialistas Timas Hutchfulas.
3. Virusinės kvėpavimo takų ligos
Problema: tikimybė peršalti skrydžio metu yra penkiskart didesnė negu žemėje, rodo studija, paskelbta žurnale „Journal of Environmental Health Research“. Jei lėktuve būsite labai ilgai, ši rizika gali išaugti net iki 113 kartų.
Kodėl reikia susirūpinti: Minėtas tyrimas rodo, kad rizika pasigauti virusines infekcijas lėktuve išauga dėl itin sauso oro lėktuvo viduje ir nuovargio, taip pat mažos erdvės, tenkančios vienam asmeniui, bei lėtai atsinaujinančio oro.
Aplinkos higienos specialistė Lisa Ackerley sako: „Jūsų nosies gleivinė išsausėja, sumažindama natūralią apsaugą nuo kvėpavimo takų ir gripo virusų“.
Patarimas: dažnai plaukite rankas, naudokite drėgnas, antibakterines servetėles ir venkite kontakto su durų rankenomis bei vandens čiaupais. Vaistinėse galite įsigyti antivirusinių putų rankoms.
4. Ilgalaikė žala ausims
Problema: Daugumai žmonių ausų užgulimas, atsirandantis dėl slėgio pokyčių, praeina kelis kartus nurijus seiles. Tačiau neseniai atliktas tyrimas parodė, kad 10 proc. suagusiųjų ir 22 proc. vaikų skrydžiai lėktuvu pažeidžia ausų būgnelius.
Kodėl reikia sunerimti: „Lėktuvai tūpiant, kai slėgis kinta greičiausiai, galite patirti barotraumas – įvairių ertmių galvoje, pavyzdžiui, viduriniosios ausies ar prienosinių ančių, pažeidimus“, - sako ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojas Rohitas Pratapas. – Sergant infekcijomis ar turint alergiją, gali plyšti ausų būgnelis“.
Patarimas: teigiama, kad nauji ausų kištukai „Earplanes“ reguliuoja spaudimą ausyse. Tiems, kurie po skrydžių kenčia nuo chroniško sinusito, atliekamos naujos chriruginės operacijos, vadinamos balionine sinuplastija.
Problema: ilgai transportuojamų gyvūnų tyrimai parodė, kad stresas sukelia iki 40 proc. mirčių atvykus, ir kuo ilgesnė kelionė, tuo didesnė ši rizika. Tai įrodo, kad ilgi skydžiai iš tikrųjų kelia stresą.
Kodėl reikia susirūpinti: „Ilga skrydžio trukmė suteikia keleiviams laiko daug mąstyti ir tai įsuka psichologinių ir fiziologinių reakcijų spiralę“, - sako psichoterapeutė Emma Mardlin.
„Neramios mintys priverčia organizmą gaminti adrenaliną, kuris padidina streso hormono kortizolio kiekį. Tai savo ruožtu pakelia kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje. Žmogui pradeda smarkiai plakti širdis, ištinka hiperventiliacija. Jei lėktuvas patenka į ekstremalią turbulenciją, kai kurie keleiviai patiria potrauminį stresą“, - sakė E. Mardlin.
Patarimas: įveikti aerofobiją padės psichinės sveikatos specialistai. Jie gali skirti receptinių raminamųjų vaistų. Pašalinti nerimą ir pakelti nuotaiką gali ir nereceptiniai preparatai žolelių pagrindu.
Problema: ilgų skrydžių metu itin pavojingos ūmios alergijos maistui, ypač riešutams. Alergiškiems žmonėms kartais net nereikia suvalgyti riešuto, kad prasidėtų anafilaksija – ūmi alerginė reakcija, kai ištinsta gerklė, išberia ir nukrinta kraujo spaudimas.
Kodėl reikia susirūpinti: „Kartais pakanka būti netoli riešutų, kad kiltų anafilaksinis šokas, - sako gydytoja Lisa Ackerley. – Riešutai turi labai lipnių baltymų, kurie gali nusėsti ant lėktuvo sėdynių. Taigi alerginę reakciją gali sukelti net dulkės su riešutų dalelėmis. Jei toks keleivis negaus adrenalino injekcijos, jis gali mirti“.
Patarimas: visada informuokite oro linijų bendrovę apie savo alergiją, kad jums nebūtų patiektas maistas su riešutų pėdsakais, ir vežiokitės su savimi automatinį adrenalino švirkštą. Dažnai ir gerai plaukite rankas, kad prie jų nepriliptų riešutų dalelės.
Problema: patalų blakės yra parazitiniai vabzdžiai, mintantys žmogaus krauju ir galintys užšokti ne tik ant žmogaus, bet ir pasislėpti jo rankiniame bagaže, kuris vėliau uždaromas lėktuvo lentynose virš galvų.
2011 metais „British Airlines“ keleivė Zane Selkirk pranešė, kad skrydžio iš Los Andželo į Londoną metu ant savo lėktuvo sėdynės ir atlošo galvai aptiko blakių.
Oro linijų bendrovė patvirtino, kad buvo rasta šių parazitų, ir dezinfekavo lėktuvą.
Kodėl reikia susirūpinti: „Patalinės blakės yra labai geros keliautojos, mėgsta šiltas vietas ir gali įsitaisyti lėktuvo salone“, - sakė L. Ackerley.
„Tai gali kelti problemų pirmai ir verslo klasei, nes jose keleiviai aprūpinami antklodėmis ir pagalvėmis, kuriose gali tūnoti blakės“, - pažymėjo ji.
Sukandus blakėms gali išberti, kilti alerginės reakcijos ir net prasidėti tokios psichologinės problemos kaip depresija, nes apsikrėtęs žmogus dažnai patiria socialinę izoliaciją.
Patarimas: kad blakės nepatektų į jūsų bagažą, viešbučiuose nedėkite lagaminų ant lovos. Lėktuve stenkitės laikyti rankinį bagažą atokiau nuo kitų keleivių.