Nuo pat sumanymo pradžios Aurimo kelionę sekęs naujienų portalas Delfi pasitinka namo sugrįžusį drąsuolį.
Vilniaus oro uoste Aurimo laukia minia nuo pradžios iki pabaigos aktyviai jo kelionę sekusių gerbėjų. Nekantraujantys savo didvyrį pamatyti žmonės skanduoja „Aurimai, Aurimai“, o pagaliau į atvykimo salę įžengęs A. Valujavičius pasitiktas gausiais plojimais bei ovacijomis.
Su žmonėmis besisveikinusiam Aurimui užkabintas ąžuolo lapų vainikas, o netrukus imta skanduoti „Ačiū, ačiū“. Pats Aurimas neslepia plačios šypsenos.
„Smagios emocijos, truputį pavargęs nuo kelionės – nuo Atlanto ir nuo skrydžio. Labai smagūs sutikimai, jūs nė ką nenusileidžiate nuo Amerikos bendruomenių.
Labai buvo keista, nes irklavau 121 dieną, o skrydis truko ilgiau nei aštuonias valandas. Labai didelis skirtumas. Kartais net smegenys nesuvokia. Labai keista“, – kalba Aurimas.
Sugrįžęs į Lietuvą, jis prabilo ir apie ateities planus:
„Dar vis keistai jaučiuosi. Dabar skridau, pamačiau Kauno marias, sakau, viskas, namai.
Iki Naujų metų būsiu Lietuvoje, reikia pailsėti, dirbti prie filmo, nes jis numatomas sausio mėnesį. Po filmo bus galima kelti sparnus. Reikia pasidaryti namų darbus, susižiūrėti vizas ir žemynus, transporto priemones. Turbūt atskleisiu rudens pabaigoje, žiemos pradžioje, kur tiksliai keliausiu. Turiu prioritetų, bet dar noriu susidėlioti taškus“, – pasakoja A. Valujavičius.
Su savo mama Aurimas po kelionės pirmą kartą pasimatė tik dabar, tad, kaip sako, ji pirmiausia paklausė, kaip jam sekėsi Atlante.
„Mamai truputį nepavyko atkeliauti į Ameriką, tik čia pasimatėme po 170 dienų su visais laukimais, skrydžiais“, – kalba jis.
Paklaustas, ko labiausiai pasiilgo, Aurimas šypsodamasis pripažįsta, kad ramybės.
„Nežinau, susimatyti su draugais, pačios kalbos, mūsų krašto. Čia, aišku, vėsiau, su marškinėliais nelabai komfortiška“, – juokiasi A. Valujavičius.
Pamatęs, kiek žmonių jį pasitiko Vilniaus oro uoste, Aurimas tikina, kad tikėjosi, jog gerbėjų susirinks, bet ne tiek daug.
„Taip pat buvo su lietuvių bendruomenėmis Amerikoje. Nemaniau, kad tiek susirinks auditorijos. Smagu, kai žmonės skiria laiko ir taip pasitinka“, – džiaugiasi jis.
Susirinkusiai miniai Aurimas labiausiai norėjo padėkoti, tad garsiai ištarė žodį „ačiū!“, į kurį žmonės atsakė tuo pačiu.
„Norėčiau padėkoti, kad tikėjo manimi“, – priduria A. Valujavičius.
Sugrįžęs mintimis į kelionę per Atlanto vandenyną, Aurimas sako, kad dar drąsiai būtų galėjęs irkluoti kelis mėnesius, nes susidraugavo tiek su savimi, tiek su Atlantu.
„Visos temos buvo galvoje paliestos – nuo smulkmenų iki draugų, tėvų, – kalba jis. – Sudėtingiausia buvo kelionės pradžia, gal tokia nelabai jauki, kai visada aplink matydavai tik vandenyną, tos bangos, vėjas. Bet paskui pripratau, visai jauku pasidarė, kai aplink tave nieko nėra. Reikėjo perlaužti šitą momentą. Tada viskas tapo įveikiama.“
Sekmadienį Aurimas ketina praleisti ramiai, paminint Mamos dieną.
„Ramus laikas prie stalo. Gal šaltibarščių, gal dar ko nors, – sako A. Valujavičius. – Valtis atkeliaus už 4–5 savaičių, turiu per tą laiką pasidaryti kitų smulkmenėlių.“
Įgyvendino tikslą perplaukti Atlanto vandenyną
Delfi primena, kad Aurimas po 121 dienos vandenyne krantą pasiekė vėlų antradienio vakarą. Ten jį pasitiko gausus būrys trispalvėmis pasipuošusių lietuvių. Apie jo sutikimą daugiau galite skaityti ČIA. Likus vos keliems kilometrams, A. Valujavičius dar spėjo tiesiogiai Delfi laidoje „Iš esmės“ papasakoti, kaip jaučiasi, ko pasiilgo labiausiai bei kada planuoja sugrįžti į Lietuvą.
Šia kelione Aurimas siekė vienviete irkline valtimi perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno ir taip paminėti 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metines. Tai įgyvendinęs, A. Valujavičius tapo pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje.
Keliautojo Majamio krante laukė būrys draugų, šeimos nariai, artimieji bei JAV lietuviai. Tarp jų buvo ir vienas ypatingas Aurimo gerbėjas – net 92-ejų senjoras, į JAV atvykęs 1947 metais, kai buvo išlaisvintas iš koncentracijos stovyklos. Jis gimė Vilniuje ir iki šiol jaučia didelę meilę Lietuvai bei visiems, kurie garsina jos vardą.
Aurimą lietuviai pasitiko plojimais ir šūksniais, o tik išlipusį ant kranto papuošė eukaliptų lapų vainiku, dainavo visiems lietuvišką dainą „Ant kalno mūrai“.
Lietuvio planus 120 kelionės dieną pasiekti žemę sujaukė uosto darbo laikas – pirmadienį likus vos kelioms valandoms iki finišo, paaiškėjo, kad po 20 val. JAV laiku uoste jam nebus leista švartuotis, o antradienį jo planus dar kiek pakoregavo užklupusi audra.
Krante besirinkusiems Amerikos lietuviams bei iš Lietuvos atvykusiems draugams ir šeimos nariams šis uosto sprendimas taip pat tapo nemalonia staigmena. Anksčiau pats A. Valujavičius skelbė, kad Majamį pasieks 22–23 dienomis, vėliau finišo datą jam teko atidėti iki pirmadienio, o galiausiai – ir iki antradienio.
Istorinį, o kartu ir rekordinį plaukimą per Atlanto vandenyną keliautojas fiksavo vaizdo kameromis. Vos tik sugrįžęs į Lietuvą, sukauptą medžiagą jis ketina perduoti montažo režisieriui bei garso prodiuseriui – jie pradės dokumentinio filmo kūrybos darbus. Premjera Lietuvos kino teatruose numatyta 2024-ųjų sausio mėnesį.