Kiekviename Prancūzijos regione, mieste ar kaimelyje, pusryčiams būtina užsukti į vietinę kepyklėlę, iš kurios nuo ankstyvo ryto sklinda šviežios duonos ir saldžių kepinių kvapas. Bagetės, rageliai, suktinukai su cukraus glajumi ir razinomis, bandelės su šokoladu ir daugelis kitų prancūzų konditerijos šedevrų – privalomi ant pusryčių stalo šalia puodelio rytinės kavos.
Prancūzijoje būtina „atrasti“ vyno kultūrą. Čia ji labai stipri ir savita. Net vaikai per pietus skanauja vandeniu skiesto raudonojo vyno. Vietiniai jums visuomet padės nepasiklysti painiame vyno pasaulyje ir prie kiekvieno patiekalo parinks labiausiai tinkantį vyną: baltąjį, rožinį, raudonąjį, putojantį, namų ir t.t.
Sūriai, panašiai kaip vynas – stebina gausa, įvairumu ir prancūzų meile. Net ir įmantriausio skonio žinovai ir ieškotojai čia tikrai ras sau tinkamą. Prancūzijoje sūriai yra valgomi prie vyno, taip pat sūrių lėkštė visuomet patiekiama pavalgius, prieš desertą. Lėkštėje rasite šviežių, baltųjų ir mėlynojo pelėsio sūrių. O lankantis Normandijoje, Kamambero tėvynėje, būtina paragauti šio sūrio ir kepto.
Svogūnų sriuba – tradicinė prancūziška sriuba, pagaminta iš karamelizuotų svogūnų ir jautienos sultinio. Dažniausiai ji patiekiama dubenyje užkepta su duonos riekele ir, žinoma, sūriu. Nors sriubos istorija siekia Romos laikus, tačiau šiuolaikinis jos receptas susiformavo XVIII a.
Foie gras arba riebiosios ančių kepenėlės. Geriausios jos yra Gaskonijoje. Keliaudami po šį kraštą būtinai paragaukite keptų kepenėlių bei įvairiai gardintų paštetų. Šio regiono šefai – tikri paštetų ir patiekalų iš šių kepenėlių profesionalai.
Marselio patiekalas-žvaigždė – tradicinė žuvienė (pranc. bouillabaisse). Patys prancūzai šios sriubos dažniausiai namuose neverda, o valgo ją vietiniame žuvies turguje. Mat jai išvirti reikia labai daug įvairių rūšių žuvies. Žuvies prekeiviai ją verda iš likusių neparduotų ar po išdorotos žuvies likusių dalių. Pagrindinis žuvienės akcentas – šafranas.
Pissaladière arba prancūziška pica kepama su daug troškintų svogūnų, alyvuogių ir ančiuvių. Pietinėje Prancūzijoje populiarus užkandis iš tiesų atsirado Nicoje.
Boeuf bourguignon – Burgundijos pasididžiavimas – burgundiškame vyne su daržovėmis ilgai troškinta jautiena. Ji visada pateisina gurmaniškųjų turistų lūkesčius.
Confit de canard – savo taukuose troškinta antienos kulšelė gali būti gaminama net iki 36 valandų: parą marinuota antiena kelias valandas verdama savo taukuose, vėliau apkepama ir patiekiama su skrudintomis bulvytėmis ir specialiu padažu. Nors patiekalas gimė Gaskonijoje, tačiau juo didžiuojasi visa Prancūzija.
Šokoladinis suflė negali praslysti pro gurmanų akis! Prancūzai daugelį metų tobulino jo kepimo technologiją, kad pyragaitis būtų su traškia išorine plutele, o viduje – skysta šokoladine mase.
Tarte tatin obuolių pyragas gimė atsitiktinai. 1898 m. Stephanie Tartin norėjo iškepti paprastą obuolių pyragą, tačiau suklydo ir per ilgai išlaikė obuolius karštoje keptuvėje su sviestu ir cukrumi. Norėdama išgelbėti „sugadintą“ pyragą, ponia ant šių, jau karamelizuotų obuolių, uždėjo tešlos lakštą ir pašovė į orkaitę. Taip gimė kitoks – įdomus ir originalus desertas.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (8)