1. Aptarnaujantis personalas. Lankydamiesi parduotuvėje eilinis darbuotojas, kasininkas jus aptarnaus kaip išskirtinį klientą, nepamiršdamas šypsotis.
2. Anglų kalba. Nenustebkite ir nesinervinkite, kad su vietiniais gyventojais nepavyks susikalbėti angliškai. Tokijuje šia kalba beveik niekas nekalba. Įdomu tai, kad nėra tiesa tai, jog vietiniai gyventojai šios kalbos nemoka. Pasak keliautojų, jiems nėra nieko blogiau, nei apsijuokti ar apsikvailinti. Japonai – ypač reiklūs sau ir jei turi tik pagrindines anglų kalbos žinias ir kalba gan prastai, jie geriau išvis nekalbės. Tiesa, norėdami jums padėti, jie skubės surasti tą, kuris už juos moka šia kalba gerai, tinkamai paaiškinti ir patarti turistams.
3. Maistas. Įdomu tai, kad japonai nevalgo tiek daug sušių kaip dažnam gali atrodyti. Nors tai dalis jų tradicinės virtuvės patiekalų, tačiau jie mieliau renkasi tiesiog ryžius, pagardindami juos įvairiais prieskoniais.
4. Žalioji arbata. Japonai dievina žaliąją arbatą. Jos yra beveik visur. Pavyzdžiui, galite paragauti minėtos arbatos sausainių, duonos, saldainių. Japonijoje nesunkiai atrasite ir žaliosios arbatos traškučių bei makaronų.
6. Patogumas. Parduotuvėse ypač populiarūs lauknešėliai, vad. bento. Išsirenkamas bet koks patiekalas, kurį darbuotojas pašildo, tvarkingai ir patogiai supakuoja.
7. Gaivieji gėrimai. Pasak keliautojų, kas 20 žingsnių galima atrasti gėrimų pardavimo automatus. Jose yra populiarūs gaivieji gėrimai. Tiesa, įdomu tai, kad populiariojo gėrimo „Fanta“ rūšių yra ir kiek neįprastų. Pavyzdžiui, agurkų skonio.
8. Šlepetės. Atėję į šventyklas, kai kuriose prireiks nusiauti batus ir avėti šlepetes. Tiesa, pastarąsias reikės keisti kelis kartus ir jūsų pasirinktame hostelyje. Pavyzdžiui, įėjus į namų vidų turėsite apsiauti vienas, norėdami pasinaudoti tualetu - jas vėl reikės pasikeisti į naujas, tualeto šlepetes.
9. Geišos. Kone kiekvieno turisto svajonė – pamatyti ir paliesti tikrą geišą. Kai kurie nepatingi ir išsinuomuoja jų apdarus (kimono). Tokių paslaugų Japonijoje išties netrūksta. Tikrąsias geišas galima pamatyti tik Kioto rajone. Mažoje gatvelėje, senoviniuose namuose yra likusios kelios jų mokyklos. To nežinodamas sunkiai suprasi, kad esi šalia jų namų: nėra jokių iškabų. Na, tik keli ženklai, kuriuose nurodyta, jog griežtai draudžiama jas kalbinti, liesti. Tiesa, fotografuoti jas leidžiama. Pasak keliautojų, iš arti jos primena žaislines ir labai gražias lėles: nepriekaištingas makiažas, į viršų surišti plaukai ir itin kokybiškas, prabangus kimono.
10. Japoniškos saunos. Tie, kurie nori išvengti itin turistinių vietų, gali surasti ir apsilankyti saunoje, į kurią eina tik vietiniai. Pirmiausia joje būsite nušveisti darbuotojo. Įdomu tai, kad jus praus apie 20-30 minučių. Po to galėsite pasilepinti sauna. Tiesa, jose draudžiama vilkėti maudymosi kostiumėlį.